M.Gadeikiui „gaila“, jog nepavyko tyliai ir ramiai svetimoje šalyje išgyventi dar keleto metų ir būtų sukakusi senatis, kuri paprastai taikoma praėjus 20 metų nuo nusikaltimo. Tiesa, jo gynėjo teigimu, viskas priklauso nuo teismo, senatis pagal nusikaltimo pobūdį gali būti pritaikyta jau po 15 metų.
Sumušė dėdę
Devynias klases baigęs plungiškis M.Gadeikis, bylos duomenimis, 2000 metų rugpjūtį padarė tyčinį nusikaltimą ir suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas nužudė savo dėdę Vygantą Pakalniškį. Nusikaltimas buvo įvykdytas močiutės bute išgertuvių metu. Teismo medicinos ekspertai suskaičiavo, kad buvo suduota ne mažiau kaip 40 smūgių, dauguma jų – į galvą.
2000 metų gruodį byla nukeliavo į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau jau vasarį plungiškis, kuriam buvo paskirtas namų areštas, po kelių pasirodymų teisme į posėdį nebeatvyko ir pasislėpė. Netrukus buvo paskelbta paieška, o 2006 metais M.Gadeikiui išduotas Europos arešto orderis.
Kaip aiškėja, Prancūzijoje vyras gyveno Kahoro mieste kito lietuvio, pametusio savo dokumentus, pavarde. Paklaustas, iš kur gavo pasą svetima pavarde, M.Gadeikis antradienį teisme teigė jį dar prieš išvykimą radęs Lietuvoje. Į Prancūziją iš Lietuvos išvyko autobusu, ten gyveno bei dirbo, daugiausia nelegaliai. Svetimoje šalyje prisistatinėjo Ruslano Ruginio pavarde.
2011 metais M.Gadeikis buvo įkliuvęs pareigūnams, kaip pats sako, už menkniekį, mat spyriu sugadino kaimynų duris. Jam teko atlyginti padarytą žalą.
Mirė nuo sužalojimų
Antradienį Klaipėdos apygardos teisme apklausti du liudininkai. Konfliktą matė plungiškis Gintaras Gužauskas, sunkiai bepamenantis įvykių seką, mat prabėgo daugiau nei 17 metų. G.Gužauskas pareigūnų buvo apklaustas keletą dienų po nusikaltimo, jo liudijimas nugulė į bylą ir buvo pagarsintas.
Paaiškėjo, jog 2000 metų vasarą su bičiuliu, dabar kaltinamuoju, M.Gadeikiu jis susitiko kavinėje Plungėje, išgėrė alaus ir nuėjo į jo močiutės, kur tuo metu M.Gadeikis gyveno, butą. Galiausiai po išgertuvių G.Gužauskas nuėjo į kitą kambarį pamiegoti, tačiau netrukus grįžęs bičiulio dėdė V.Pakalniškis ėmė tempti jį iš lovos, trenkė, suplėšė marškinėlius.
Vėliau vyrai kartu tęsė išgertuves, kurių metu dėdė užsiminė sūnėnui, jog šis, laikinai apsigyvenęs pas močiutę, turėtų galvoti apie išsikraustymą. Šiam atsakius, kad dar pagyvens, V.Pakalniškis smogė sūnėnui kumščiu į veidą, kilo grumtynės, smurtaujama buvo ir rankomis, ir kojomis. Bylos duomenimis, konflikto metu M.Gadeikis šūktelėjęs „Nebūsiu aš, jei tavęs nepribaigsiu“. Tačiau panašu, pribaigti nesiekė. Po konflikto vyriškis gulėjo ant žemės, ant galvos buvo matyti kraujosrūvų, tačiau kvėpavo, 23-ejų sūnėno paprašė palydimas į tualetą.
„Jis nuėjo į tualetą, buvo gyvas, kai išėjome“, – teigė liudijęs G.Gužauskas, paryčiais išėjęs su M.Gadeikiu, kad nematytų kaimynai.
Kitą dieną sumuštas V.Pakalniškis mirė.
Buvęs kaimynas Sigitas Miklušis teisme teigė tą naktį muštynių negirdėjęs, apie 1 nakties iš gretimo buto buvo girdimas dūsavimas, gargaliavimas, panašus į girto žmogaus kvėpavimą.
„Nebijo tik kvailiai“
M.Gadeikis yra puikiai charakterizuojamas, prieš padarydamas nusikaltimą buvo aktyvus jaunuolis, daug sportavo, turėjo visą šūsnį pagyrimų.
M.Gadeikio advokatas Gintaras Petukauskas paklaustas, kodėl anuomet jo ginamasis pabėgo, teigė, jog „nebijo tik kvailiai“ ir kiekvienas baimės jausmą išgyvena skirtingai.
Tuomet 23-ejų jaunuolis išsigando galimos bausmės, nors teismo laukė nesuimtas, buvo laisvėje. Pagal tuo metu galiojusį Baudžiamąjį kodeksą nusikaltimas buvo traktuojamas kaip sunkus sužalojimas, dėl kurio mirė žmogus.
Anot G.Petukausko, M.Gadeikis yra puikiai charakterizuojamas, prieš padarydamas nusikaltimą buvo aktyvus jaunuolis, daug sportavo, turėjo visą šūsnį pagyrimų. Esą viskas įvyko dėl per gausaus kiekio alkoholio, tačiau dėdės M.Gadeikis užmušti nesiekė. 2000 metais, po nusikaltimo, jaunuolis prisipažino ir bent penketą kartų minėjo, jog gailisi. Advokatas neabejoja, jog ir dabar M.Gadeikis jaučiasi taip pat, nors kol kas po sugrąžinimo iš Prancūzijos nebuvo apklaustas.
