Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pačioje darbo dienos pabaigoje, nuo 15 val., paskelbė nuosprendį byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune 2009 metais.
Penki asmenys buvo kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu.
Tarp kaltinamųjų – buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
Posėdžių salėje – žiniasklaidos apgultis.
D.Sinkevičius ir E.Damukaitis uoliai slėpėsi nuo operatorių ir fotografų, o kiti trys kaltinamieji oriai stovėjo prie kaltinamųjų suolo, retsykiais persimesdami šmaikščiomis replikomis su savo advokatais, pasakodami vieni kitiems įvairius teisinius ir gyvenimiškus nutikimus.
Teismas vis dėlto nepatikėjo Mindaugo Žalimo parodymais, kad jis iš anksto pranešė apie planuojamas žudynes, – motyvavo teisėjas.
Teisėjas Valerijus Paškevičius, lapkričio pabaigoje atidėjęs nuosprendžio paskelbimą beveik dviem savaitėms, šįkart vėlavo į posėdį apie 25 minutes.
Teismas paskelbė, kad visi kaltinamieji dėl visų jiems reikštų kaltinimų išteisinami. Jie išteisinti esant nepadarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisintiesiems panaikintos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
„Teismas vis dėlto nepatikėjo Mindaugo Žalimo parodymais, kad jis iš anksto pranešė apie planuojamas žudynes“, – motyvavo teisėjas. M.Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas. Jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu“.
Šį teismo verdiktą išteisintieji palydėjo plojimais – triumfuodami sveikino vieni kitus ir spaudė rankas juos gynusiems advokatams.
Šis teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, jis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Bylą kuruojantis prokuroras sakė svarstysiąs šią galimybę, kai susipažins su išteisinamojo nuosprendžio motyvais.
Iki šiol komentarų žiniasklaidai vengęs T.Ulpis po posėdžio pareiškė, kad džiaugtis iš esmės neturi kuo, nes nuo pat pradžių žinojo, jog ši byla subliūkš. Savo ruožtu V.Račkauskas kaip tik sakė labai besidžiaugiantis išteisinimu, o ateityje esą labai norės paieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos paliko toks šios bylos posūkis.
Po teismo posėdžio bylą nagrinėjęs teisėjas, užuot skubiai palikęs salę, ryžoti pabendrauti su žiniasklaida ir prieš kameras paaiškinti savo išteisinamojo nuosprendžio motyvus.
„Jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi tarpusavyje, jie prieštaravo kitų liudytojų parodymams, tame tarpe ir kaltinamųjų parodymams, kurie irgi yra įrodymų šaltinis“, – apie svarbųjį bylos liudytoją M.Žalimą žurnalistams sakė teisėjas V.Paškevičius.
Teisėjas išdrįso įvardinti, kad už D.Kedžio suplanuotų žudynių nesustabdymą iš dalies atsakingi ir prokurorai.
„Faktas tas, kad Naruševičienės pareiškimas dėl galimo Kedžio smurto gulėjo apygardos prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje, apie tai Policijos departamentas nebuvo informuotas, tas faktas yra konstatuotas ir nuosprendyje,“ – sakė teisėjas V.Paškevičius, ir pridūrė, kad prokuratūros darbo įvertinimas nebuvo šios bylos dalykas.
„Aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai – tie, kas pradėjo šitą bylą, žinojo jos baigtį iš anksto, kad pasibaigs niekuo. Yra kaip yra, pas mus tokia šalis. Pas mus visi ieško priešų, tai kenkimas žmonėms, kurie sąžiningai tarnavo, kenkimas sistemai. Kažkas dėl asmeninių ambicijų kažką bando pasidaryti“, – žurnalistams sakė T.Ulpis.
Išteisintasis buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas yra sakęs, kad jo atleidimo iš darbo siekė buvęs policijos generalinis komisaras, dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Airinės Šerelytės-Skistymienės penktadienį pavakarę paviešintame pranešime dar smulkiau motyvuojama, kodėl teismas konstatavo, kad visi kaltinamieji jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė.
M.Žalimo pateikta informacija T.Ulpis pasidalino su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybe, ir ji buvo pradėta realizuoti ikiteisminiame tyrime dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo.
Kaltinamųjų veiksmai, kuriuos prokuroras kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą tarnyba, buvo nukreipti į Drąsiaus Kedžio paiešką. Byloje nėra nė menkiausio duomens, kad jie siektų priešingo rezultato, t.y. šio asmens buvimo vietos nustatymo ir jo sulaikymo apsunkinimo bei atitinkamai neturtinės žalos padarymo institucijoms ir fiziniams asmenims, ar sąmoningai leistų tokioms pasekmėms kilti, pažymima teismo pranešime.
Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad T.Ulpis ir E.Damukaitis, nepradėję operatyvinio tyrimo, neužtikrino jo pradėjimo, kad patikrintų Mindaugo Žalimo pateiktą informaciją ir tuo pačiu užkirstų kelia Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymams. Ištirti bylos duomenys rodo, kad M.Žalimo pateikta informacija T.Ulpis pasidalino su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybe, ir ji buvo pradėta realizuoti ikiteisminiame tyrime dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir operatyvinio tyrimo bylą neleidžiama.
Teismo vertinimu kaltinamajame akte minimas raštas, kurio suklastojimas ir panaudojimas inkriminuojamas V.Račkauskui ir E.Damukaičiui, neatititnka dokumento sąvokos.
Pradžia. Skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus buvo įspėta policijos vadovybė, tačiau pareigūnai esą nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nusikaltimui.
Apie tai žiniasklaidai pranešė D.Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, apie planuojamus D.Kedžio veiksmus jis įspėjo Policijos departamento vadovybę.
Prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus buvo įspėta policijos vadovybė, tačiau pareigūnai esą nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nusikaltimui.
Apie tai žiniasklaidai pranešė D.Kedžio draugas Mindaugas Žalimas.
Liepą vykusiame posėdyje prokuroras pasiūlė skirti 32-45,5 tūkst. litų pinigines baudas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais kaltinamiems penkiems esamiems bei buvusiems policijos pareigūnams. Kaltinamieji savo kaltę viso proceso metu neigė.
Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J.Furmanavičiumi ir V.Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo išsiųstas prokurorams.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
