Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prekę internetu parduoti sumaniusi alytiškė pati patyrė 2500 eurų nuotolį

Sukčiai pastaruoju metu taikosi ir į prekių pardavėjus, pažymima Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio trečiadienį paviešintame pranešime.
Moteris prie kompiuterio
Asociatyvi iliustracija: moteris prie kompiuterio / 123RF.com nuotr.

Alytaus apskrities VPK pareigūnai reguliariai sulaukia asmenų pareiškimų dėl sukčiavimo būdu išviliotų įvairaus dydžio piniginių sumų. Dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas – apsimetant banko darbuotoju, policijos pareigūnu ar net mokesčių inspekcijos atstovu išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Taip pat stebima atvejų, kai internetinėje erdvėje už trokštamą prekę susimokėjęs pirkėjas taip ir nesulaukia pirkinio.

Lengvo, neteisėto uždarbio ieškantys asmenys nuolat sumąsto naujų būdų, kaip pasipelnyti kitų patiklumo, budrumo stokos sąskaita.
Dabar nusikaltėliai kartais būna nusitaikę į pačius prekių pardavėjus.

Nusikaltėliai dažnai būna nusitaikę į prekių pirkėjus, o kartais ir į pardavėjus.

Vienas iš būdų, kuriuo naudojasi sukčiai, siekdami išvilioti perkamą prekę – nusiųsti netikrą pinigų pavedimo kopiją. Neįsitikinę, ar pinigai yra sąskaitoje, pardavėjai išsiunčia prekę ir tik vėliau suvokia esantys apgauti. Kitas (bene naujausias) būdas, nutaikytas į pardavėjus – nuoroda su prašymu patvirtinti savo duomenis apmokėjimo gavimui. Taip atsitiko ir vienai Alytaus miesto gyventojai, kuri pardavimų platformoje pardavinėjo prekę ir vėliau iš pirkėjo elektroniniu laišku sulaukė nuorodos, kad norint gauti lėšas reikia patvirtinimo.

Šios nuorodos yra labai klaidinančios, jose aprašoma už kokią prekę ir kokia suma yra mokama ir žingsnis po žingsnio viliojama informacija, neva patvirtinimas lėšų pervedimui. Galiausiai, pateikus asmens duomenis, prašoma suvesti banko kortelės numerį ir dažniausiai kitoje kortelės pusėje esantį CVV numerį (dar vadinamą kortelės saugos kodu), kuris naudojamas operacijoms be kortelės, kai perkate telefonu arba internetu. Būtent tokiu būdu minėta 48 metų moteris ne tik nesulaukė pinigų už parduotą prekę, bet ir neteko 2500 eurų, kurie buvo pasisavinti iš jos sąskaitos.

Gavę kortelių duomenis, sukčiai apsukriai apsiperka be savininkų žinios.

Neteisėtai užvaldžius išvardintus mokėjimo kortelės duomenis, galima internetinėje erdvėje kai kuriose pardavimų platformose apsipirkti ne pervedant pinigus, o pateikus kortelės duomenis pinigų nuskaitymui, tad sukčiai apsukriai apsiperka be asmens žinios.

Alytaus apskrities policijos pareigūnai ragina tiek pirkėjus, tiek ir pardavėjus visada atidžiai vertinti sandorius ir nevesti savo duomenų, neįsitikinus sistemos autentiškumu bei patikimumu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs