Tai rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pirminiais skaičiavimais, kiek daugiau nei per dvejus metus juvelyrinius dirbinius parduodanti bendrovė galėjo į apskaitą neįtraukti daugiau kaip 1,5 mln. eurų pajamų.
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad Klaipėdoje registruota bendrovė, pardavusi juvelyrinius dirbinius, ne visus juos įtraukdavo į apskaitą buhalterinėje apskaitoje. Turimais duomenimis, pirkėjams juvelyriniai papuošalai buvo pasiūlomi pigiau – su nuolaida – jei buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įtariama, kad gautos lėšos nebuvo įtraukiamos į bendrovės oficialią apskaitą, rašoma FNTT atstovų pirmadienį paviešintame pranešime.
Ypač pelningi laikotarpiai, per kuriuos į apskaitą neįtrauktų lėšų suma pasiekdavo 100 tūkst. eurų, būdavo prieš šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir šv. Valentino dieną.
FNTT duomenimis, daugiau nei 30 prekybos vietų turinti bendrovė per mėnesį galėjo gauti apie 30 tūkst. eurų šešėlinių pinigų. Ypač pelningi laikotarpiai, per kuriuos į apskaitą neįtrauktų lėšų suma pasiekdavo 100 tūkst. eurų, būdavo prieš šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir šv. Valentino dieną.
Surinkti duomenys leidžia manyti, kad dalis į apskaitą neįtrauktų pajamų galėjo būti skiriama bendrovės darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti, o kitą pinigų sumą, įtariama, pasisavino bendrovės vadovas. Skaičiuojama, kad beveik visos 90 juvelyrinių dirbinių pardavėjų papildomai per mėnesį dar gaudavo 100–300 eurų neoficialias priemokas.
„Tai sudėtingas ir didelės apimties ikiteisminis tyrimas, kuriame bendrovė, turėjusi platų juvelyrinių dirbinių prekybos tinklą visoje Lietuvoje, galėjo gauti milijonines šešėlines pajamas. Preliminariai skaičiuojama, kad slepiant pajamas į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta apie 800 tūkst. eurų mokesčių“, – sako FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.
Tirdami šešėlinę prekybą juvelyriniais dirbiniais, FNTT pareigūnai kartu su kolegomis iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliko daugiau kaip 50 kratų visoje Lietuvoje veikiančiose bendrovės prekybos vietose bei pas bendrovės atsakingus asmenis. Jų metu buvo rasti duomenys, patvirtinantys įtarimus apie į apskaitą neįtrauktas bendrovės pajamas, mokėtą pardavėjoms neoficialų darbo užmokestį.
Įtarimai tūkstantinių lėšų pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų deklaravimu pareikšti dviem asmenims – bendrovės direktoriui ir buhalterei. Jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat laikinai apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį daugiau kaip 350 tūkst. eurų vertės turtą.
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras. Įtariamųjų ratas tyrimo metu gali plėstis.