Visi trys kaltinamieji teisme pasirodė su mamomis. Vienas teisiamų jaunuolių – jau toks „pasižymėjęs“, kad šiuo metu yra suimtas ir į posėdį iš areštinės jį atvežė konvojaus pareigūnai.
Nukentėjusiųjų gretose – bent dešimties įstaigų atstovai. Žalą dėl šios trijulės ilgų pirštų patyrė ne tik Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, bet ir Vilniaus lopšelis darželis „Drevinukas“, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, dar kelios mokymo įstaigos, viena daugiabučių namų savininkų bendrija, taip pat įmonė „Karališka kibininė“ bei spaudos kioskų ir greito apsipirkimo paviljonų tinklą valdanti bendrovė „Reitan Convenience Lithuania“.
Taikiklyje – LRT būstinė ir kaimynai
Nepilnamečiai vagys savo pėdų mėtyti ypatingai nesistengė – atvirkščiai, siautė aiškiai apibrėžtoje Vilniaus miesto teritorijoje. Nacionalinio transliuotojo būstinė yra puikus orientyras, kur buvo daromi nusikaltimai: S.Konarskio, V.Pietario, K.Donelaičio gatvėse Naujamiesčio rajone.
Pranešime apie bylą šios trijulės žygdarbiai užkoduoti taip: LR Baudžiamojo kodekso (BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. (6 epizodai), 187 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. (6 epizodai), 187 str. 3 d., 187 str. 1 d. (2 epizodai), 284 str. (2 epizodai), 187 str. 2 d.
Kalbant paprastai, tai – vagysčių, turto sugadinimo bei sunaikinimo, viešosios tvarkos pažeidimų atvejai, o BK 22-uoju straipsniu įvertinti ir nesėkmingi nusikaltimai – jaunuolių „žygiai“, kurie kvalifikuoti kaip pasikėsinimai padaryti nusikalstamą veiką.
Teismą nutarė įslaptinti
Vienas iš kaltinamųjų, šešiolikmetis devintokas, yra teistas jau 4 kartus, paskutinįjį nuosprendį jis yra išklausęs vasaros pabaigoje.
Kitas kaltinamasis, kuriam 14 metų (yra baigęs 5 klases), dar neteistas, bet baustas administracine tvarka. Trečioji teisiamoji D.Š. yra sulaukusi pilnametystės.
16-metis kaltinamasis iki šiol buvo teistas jau 4 kartus, o 14-metis baustas administracine tvarka.
Vienas iš nukentėjusiųjų atstovų teisme pareiškė, kad byla privalo būti nagrinėjama viešai, nes visuomenė turi žinoti, „kokią jaunąją kartą auginame.“
Vis dėlto teisėja paskelbė, kad ši byla bus nagrinėjama už uždarų durų. Teismo motyvas dėl neviešo proceso – jo metu gali būti atskleistos nepilnamečių asmeninio gyvenimo detalės. Koks tas slaptas asmeninis gyvenimas, išskyrus jaunuolių polinkį laisvalaikiu gvieštis svetimo turto, belieka spėlioti.
Oficialiai protokolinė nutartis dėl uždaro proceso motyvuota taip: neviešai nagrinėti bylą teisme nuspręsta dėl to, kad kaltinamieji yra nepilnamečiai bei gali būti atskleistos žinios apie privatų proceso dalyvių gyvenimą (vadovautasi Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 9 str. 3 d.)
Paradoksalu, bet 15min šaltinių duomenimis, tam tikrų asmeninių aplinkybių, kurių viešinimas galėtų daryti neigiamą įtaką, yra ne nepilnamečių, o suaugusios kaltinamosios gyvenime.
Bylų nagrinėjimo viešumas
15min atkreipia dėmesį, kad Baudžiamojo proceso kodeksas ir net Konstitucija reglamentuoja, kad bylos Lietuvos teismuose nagrinėjamos viešai.
Teismo nuožiūra arba bylos dalyvių prašymu kai kurios bylos dėl aiškiai nustatytų pagrindų gali būti uždaros. Tačiau jei teismai atsižvelgtų į kiekvieno kaltinamojo ar juolab jo artimųjų pageidavimą, kad teisme nepaaiškėtų jokios jų asmeninio gyvenimo aplinkybės, viešai Lietuvoje nebūtų nagrinėjama, ko gero, nė viena baudžiamoji byla.
Neviešo posėdžio šioje byloje reikalavo vieno iš nepilnamečių kaltinamųjų motina – moteris pareiškė esanti nepatenkinta, kad prieš posėdį proceso dalyviai buvo filmuojami, o bylos svarstymą žiūrovo teisėmis stebi ir žurnalistas. Teisėja prašymą tenkino.
Slaptumo kriterijai – konkretūs
Bylų nagrinėjimo teisme viešumą nustato BPK 9-ojo straipsnio punktai.
1. Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.
2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami jaunesni kaip 18 metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.
3. Neviešai byla gali būti nagrinėjama tik remiantis teismo nutartimi. Nutartis nagrinėti bylą neviešai gali būti priimta dėl viso bylos nagrinėjimo teisme arba tik dėl atskirų jo dalių. Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.
Teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.
Suprasti akimirksniu
- Bylų nagrinėjimo viešumą įtvirtina ir Konstitucija. Jos 117-asis straipsnis nurodo, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
- Teismo posėdis gali būti ir uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, pažymima pagrindiniame šalies įstatyme.
Nepilnamečių apsauga užtikrinama
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis.
Draudimas būtų pažeistas, kai siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami kaltinamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio (aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;
Taip pat, remiantis įstatymo nuostatomis, neigiamų socialinių reiškinių kontekste (pavyzdžiui, rengiant reportažus iš teismų) negali būti pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti jo asmens tapatybę.
Proceso atvirumas nepanaikina žurnalistų pareigos neskelbti teisiamų ar juolab nukentėjusių nepilnamečių duomenų.
Būtent dėl to vaizdinėje medžiagoje nepilnamečių teisiamųjų veidai būna maskuojami, o jų vardai ir pavardės – neskelbiami. Tačiau šis draudimas niekaip nesusijęs su bylos nagrinėjimo teisme viešumu ar slaptumu.
Kitaip tariant, dauguma bylų, kur nepilnamečiai teisiami net už nužudymus, plėšimus, kontrabandą ar kitus sunkius nusikaltimus, vyksta viešuose posėdžiuose, tačiau proceso atvirumas jokiu būdu nepanaikina žurnalistų pareigos saugoti teisiamų ar juolab nukentėjusių nepilnamečių interesų.
Gresia laisvės suvaržymas
Vien už vagystes, kaip numato BK, kaltinamiesiems šioje byloje gali būti skirtos laisvės atėmimo bausmės iki 6 metų, bet realiai jie tikriausiai atsipirks laisvės apribojimu ir įpareigojimu atlyginti turtinę žalą.
Pagreitinto proceso būdu šios bylos teismui išnagrinėti nepavyko, teisme yra numatytas dar mažiausiai vienas neviešas vagysčių aplinkybių svarstymas. Nuosprendis trijulei bus skelbiamas, tikėtina, tik po Naujųjų.
