Bylos posėdžio išvakarėse, lapkričio 2 dieną, 15min redakcija sulaukė laiško iš autistų grupės „Autistas. Viskas apie autizmą“ įkūrėjos Eridos. Ji pranešė apie didžiulį bendruomenėje vyraujantį susirūpinimą dėl šios bylos ir kaltinamosios joje likimo. Todėl nuspręsta prie teismo suorganizuoti piketą.
Ar ir valstybė, kuri nesuteikė šiai šeimai reikalingos pagalbos, bus teisiama?
„Vyks posėdis dėl mamos iš Alytaus, kuriai numatomas laisvės atėmimas. Ji augina sunkų autistą vaiką. Nesulaukusi pagalbos, pasruvusi ašarų pakalnėje, ir neatlaikiusi psichologiškai <...> (laiške nurodomas bandymo nusižudyti būdas, kurio pagal įstatymus negalima viešinti, – red. past.). Mano įkurtos grupės autistų bendruomenė palaiko mamą, nes valstybė, kurioje gyvena tėvai ir augina autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikučius, žudo! Mums rūpi šios mamos istorija ir negalim likti abejingi. Kyla klausimas: ar ir valstybė, kuri nesuteikė šiai šeimai reikalingos pagalbos, bus teisiama? Reikėtų bausti valstybę, ne mamą!“ – laiške teigė Erida.
Piketuotoja: „Kiekviena iš mūsų turėjome tokių minčių“
Bylos, kurioje teisiama alytiškė, posėdis buvo numatytas antradienį 9 valandą. Pusvalandžiu anksčiau prie Kauno apygardos teismo rūmų susirinko būrelis neabejingų šiai situacijai moterų.
„Situacija Lietuvos visuomenei gal neeilinė atrodo, bet jei kalbėtume apie autistiškų šeimų bendruomenę, tai mūsų ši situacija nestebina. Nepalaikome mamos (kaltinamosios byloje – aut. past.) tokio poelgio, bet suprantame. Kiekviena iš mūsų bent vieną kartą turėjo tokią situaciją ir tokių minčių. Norisi pakalbėti apie pilietiškos visuomenės atsakomybę prieš tokias šeimas.
Pirmiausiai juk susiduri su situacija, kai patys artimiausi žmonės palieka mamą su vaiku tvarkytis vieną. Tai sudėtinga. Tačiau kai valstybės institucijos ima ignoruoti, nepadėti... Kartais net pikto žodžio iš jų sulauki. Tas žodis kartais būna paskutinis lašas. Ieškai pagalbos, beldiesi, bandai ieškoti išeities, bet nerandi“, – teigė prie teismo pakalbinta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovė Tatjana Narkevičienė.
Kiekviena iš mūsų bent vieną kartą turėjo tokią situaciją ir tokių minčių.
Jai keista, kad turint tokį iššūkį – vaiką su sunkia negalia, – valstybės institucijos, gydytojai ne tik kad nepadeda, o kartais net trukdo, skaudina.
„Net ir parduotuvėje išgirsti iš kitų: „O, koks blogas tas vaikelis“. Atsisuki ir pasakai: „Tas vaikelis labai geras, jis tiesiog negerai jaučiasi“, – teigė T.Narkevičienė.
Ji paaiškino, kad mama, auginanti autistą vaiką, su juo dirba „kiaurą parą be poilsio, be atostogų, visą gyvenimą, iki grabo lentos“. Kalbėdama apie galimą pagalbą, moteris užsiminė apie atokvėpio paslaugą, kurios daugelis autistų mamų nesulaukia.
„Man reikėjo operuotis, apibėgau visą Kauną, neradau vietos, kur galiu palikti savo vaiką 2 ar 3 dienas. Jei esu vieniša mama, neturiu į kurią pusę bėgti. Nesijauti saugus. Visuomenė tikisi sensacijų, ieško dar didesnio skaudulio, bet pamąstykite, kaip turėjo jaustis ta mama (kaltinamoji byloje – aut. past.), kad šitaip pasielgtų. Ji kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas. Ar tos darbuotojos vėliau atsiprašė šeimos? Kaip jos miega? Yra Baudžiamajame kodekse straipsnis apie privedimą žmogaus prie savižudybės. O dabar prokuroras prašo realios laisvės atėmimo bausmės mamai, žmogui, kuris apsisprendė numirti. Mes išgelbėjome jį tam, kad pasodintume į kalėjimą“, – negalėjo atsistebėti T.Narkevičienė.
Paklausta, kiek Kaune yra šeimų, auginančių autistą vaiką, ji pasiūlė kreiptis į Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, ir pasiteirauti jo, ar šią statistiką žino, ar turi ilgalaikę strategiją, kaip padėti tokioms šeimoms.
„Autistai vaikai turi didelį potencialą, bet norint ištraukti iš jo visus gabumus, reikia daug dirbti, turi mobilizuotis šeima, visuomenė. O mes vaikštom ir maldaujam, reikalaujam, nes paprastai nieko negaunam“, – teigė viena iš piketo organizatorių T.Narkevičienė.
Tokie tėvai – tėvai be teisės susirgti ar numirti
Pikete dalyvavo ir vaikų dienos centro Kaune „Ištiesk pagalbos ranką“ vadovė Loreta Mickūnaitė, pati auginanti autistą vaiką. Ji papasakojo, su kuo tenka susidurti tokias atžalas auginančioms šeimoms.
„Bemiegės naktys netrunka, kaip gimus kūdikiui, metus ar dvejus. Jos nesibaigia, ypač jei vaikas yra prieraišus. Neatsimenu, kada normaliai išsimiegojau. Palikti vaiko negali, labai daug mamų yra vienišų, nes tėčiai, kuriems, matyt, per sunku, šeimą palieka ir tos mamos lieka kapstytis vienos pačios.
Esu įkūrusi tris dienos centrus. Iš 60-ties juos lankančių vaikų – 35 yra su negalia. Paslaugų neįgaliems vaikams poreikis labai auga, o norint jas gauti, tenka laukti ilgai. Pavyzdžiui, norint pakliūti į vaikų dienos centrą, gali tekti palaukti ir pusmetį. Viskas vyksta vangiai, atokvėpio pagalbos iš viso nėra. Jaučiamas specialistų, specialių darželių, mokyklų trūkumas, jose vietų nėra. Jei įstaigos privačios, jos neįkandamos, nes mama, augindama sergantį vaiką, neturi tiek lėšų. Valstybės pagalba yra nepakankama. Pagalba numatyta, bet jos prieinamumas... Apie regionus, provincijas iš viso nekalbu.
Tokie tėvai – tėvai be teisės susirgti ar numirti. Tai labai vargina. Ši byla parodo, kokioje beviltiškoje situacijoje turi atsidurti, jei vienintelis matomas kelias – mirti“, – teigė L.Mickūnaitė, pripažinusi, kad vieno vaikų dienos centro išlaikymas metams atsieina apie 300 tūkst. eurų, o finansavimo nepakanka – yra tokių vaikų, kuriems socialinės priežiūros neužtenka, reikia globos, individualaus specialisto.
Ji priminė istoriją, kaip jaunas vyras (tame pačiame Kauno apygardos teisme nuteistas šachmatų meistras Aleksandras Jegorovas – aut. past.) uždusino pagalve savo sergančią mamą, nes nesulaukė laiku pagalbos, nebežinojo, ko griebtis.
„Yra mamų bendruomenė. Jos viena kitai pasako: „Jei bus blogai, sakyk, bet kada, dieną ar naktį, atlėksim.“ Tik tie, kas tiesiogiai susidūrę su negalia, kai reikia vaikui nuolatinės priežiūros, slaugos, supranta, kaip galima greitai palūžti. Tokie tėvai yra izoliuoti, neišeina į visuomenę. Pati trejus metus negalėjau niekur išeiti – keturios sienos. Bet kurį žmogų tokia situacija gali išvesti iš proto“, – paaiškino L.Mickūnaitė.
Kaltinamosios advokatė: „Moteris nesuvokė, ką daro“
Išskirtinėje byloje, kurioje pasikėsinimu nužudyti sunkiai sergantį mažametį savo sūnų kaltinama 42-ejų metų alytiškė, kaltinamosios interesams atstovauja advokatė Aušra Ručienė. 15min ji pripažino, kad moteris (kaltinamoji byloje – aut. past.) buvo beviltiškoje padėtyje, nesuvokė, ką daro.
„Prieš priimdama sprendimą, ji kreipėsi į daugelį institucijų: į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Rimantę Šalaševičiūtę (Seimo narė, – red. past.), visas visuomenines institucijas. Ji sakė: „Mano vaikas serga sunkia autizmo forma, padėkite man, aš dar kol kas galiu su juo susitvarkyti, bet vėliau reikės apsaugos – nebepajėgsiu juo rūpintis.“ Ji iš nieko nesulaukė pagalbos.
Buvo baisiausia, kai galutinė diagnozė buvo nustatyta Druskininkų vaikų sanatorijoje, kai vaikas dėl sunkios ligos formos šaukė, rėkė. Personalas pasakė, kad jos vaikas trukdo kitiems besigydantiems asmenims. Išsakyta pastaba, leidžianti suprasti, kad moteris su savo vaiku yra nepageidaujama. Moteris grįžo vakare namo, suprato, kad pagalbos nėra, vaikas – sunkios būklės, ir nusprendė nusižudyti kartu su savo vaiku“, – širdį gniaužiančią istoriją perteikė advokatė.
Mamą su vaiku išgelbėjo atsitiktiniai jaunuoliai. Jie teisme, pasak advokatės, pripažino, kad kaltinamoji tą akimirką buvo neadekvati, situacijos nesuprato.
„Keistai atrodo paramedikės, policininkės liudijimai, kurios atvyko jau po visko, nematė pačios situacijos. Įvykio metu mamai (kaltinamajai – aut. past.) lūžo stuburo slanksteliai, ji buvo gydoma, iškart paguldyta į psichiatrijos skyrių Kauno klinikose. Atlikta jai ekspertizė, kurios rezultatą matome šiandien – moteris teisiama teisme, kaltinama labai sunkios nusikalstamos veikos padarymu. Net gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Tai yra baisu, kai valstybė nesirūpina tokiomis šeimomis, vaikais, motinomis, neteikė jokios pagalbos. Atsakoma: „Vykdoma pertvarka, nieko negalime jums padėti.“ Arba iš Seimo narių gavo kvietimą į konferenciją. Man jautru, baisu. Manau, ši byla neturėjo patekti į teismą, griežtą sprendimą turėjo priimti ikiteisminio tyrimo institucijos, tačiau jos eilinį kartą perdavė viską teismui. O jei teismas pasielgs pagal įstatymą, pasekmės bus liūdnos. Vaikas augs be mamos, šeimos, o motina vargu ar ištvers įkalinimo įstaigoje“, – nuomonę išsakė kaltinamosios advokatė.
Anot jos, įvykiai vyko praėjusių metų liepos mėnesį, išvakarėse mama sužinojo vaikučio diagnozę – sunki autizmo forma, kai vaikas į nieką nereaguoja, tik šaukia, rėkia ir klykia, daužo galvą.
„Tai yra baisu. Tą gali suprasti tik mamos, auginančios tokius vaikus“, – patikino A.Ručienė.
Pasak jos, ginamosios vaikutis, kuris įvykio metu nenukentėjo – fiksuota tik mėlynė, šiuo metu gyvena su savo tėčiu, mama yra atskirta, ji savo sūnaus nematė nuo pat to lemtingo įvykio.
„Dvimečio vaikučio tėtis rūpinosi šeima, bet dirbo užsienyje, o sūnų prižiūrėjo viena likusi mama. Augina jie ir dar vieną paauglę mergaitę – ji nuostabiai išauklėta, talentinga. Mama įdėjusi daug į jos auklėjimą, popamokines veiklas. Dabar atsirado šeimai ir pagalba – vaiko teisės tik po įvykio pradėjo bendrauti. Moteris labai kenčia, išgyvena. Tik dabar pradeda suvokti, kas įvyko. Tai nesuvokiamas protu psichologinis skausmas. Ar galime teisti motiną, kuri pati nori mirti?“ – retorinį klausimą iškėlė advokatė.
Išgelbėjo praeiviai
15min primena, kad praėjusių metų liepos 20 dieną ant 1000-mečio tilto Alytuje buvo paliktas vaikiškas vežimėlis. Iš vandens ištraukti du žmonės. Tuomet pranešta, kad pirmiausia į Nemuno upės vandenį pliumptelėjo vaikas, o tada moteris. Abu jie įvykio metu liko gyvi, aplinkiniai padėjo išsiropšti iš vandens.
Galiausiai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip antradienį teisme teigė kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Stelionis, moteris kaltinama pasikėsinimu nužudyti savo mažametį, bejėgiškos būklės šeimos narį. Už tai gresia įkalinimas nuo 8 iki 20 metų.
„Įrodymų tyrimas dar nebaigtas, šiandien teisme nagrinėti prašymai. Byla nagrinėjama neviešai, tad daugiau negalėčiau ką ir pakomentuoti“, – teigė prokuroras.
Paklaustas, ar jį nustebino prie teismo surengtas piketas, T.Stelionis patikino, kad neįsigilino į pretenzijas, kurios reiškiamos piketu, nes skubėjo į teismo posėdį.
Kaltinamoji byloje, anot jo, dar nėra davusi parodymų.
„Ikiteisminio tyrimo metu tokių išsamių duomenų, atsakymų į visus klausimus, kurie rūpi, irgi nebuvo duota. Nuo jos pozicijos daug kas priklausys. Nurodė, kad pripažįsta kaltę, bet turinio nežinome, kol neatlikta apklausa“, – 15min teigė prokuroras.