Kriminalistai skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje darbuojasi kelios dešimtys patyrusių ilgapirščių.
Rugsėjo mėnesį iš įkalinimo įstaigų buvo paleisti keli profesionalūs kišenvagiai, kurie dabar darbuojasi sostinės gatvėse. Be to, atvyksta patyrę vaygys iš kitų miestų ir šalių.
Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Vilniuje buvo apvogtas turtingas Rusijos pilietis. Naktiniame klube jis pasikabino paltą, kuriame laikė 14 tūkst. eurų. Tąkart rusą sekė du profesionalūs kišenvagiai, kurie yra Lenkijos piliečiai. Nutaikę tinkamą momentą, per kelias akimirkas jie nušvilpė didelę pinigų sumą.
Kaip apsisaugoti nuo tokių nusikaltėlių, kurie kiekvieną akimirką prekybos centruose, kavinėse, turguose ar viešajame transporte tyko jūsų?
Stengiasi kišenvagį pagauti už rankos
Lietuvoje yra vienintelė kriminalistų komanda, kuri specializuojasi kišenvagių medžioklėje. Jie dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje.
„Per didelius renginius, masinius susibūrimus mūsų pareigūnai dirba ir kituose Lietuvos miestuose“, – pasakojo Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis. Pavyzdžiui, Vilniaus kišenvagių medžiotojai šiemet darbavosi per mugę „Kauno Hanza dienos 2014“.
Kiek tiksliai tokių pareigūnų yra sostinės policijoje – paslaptis. Padalinys nėra įslaptintas, tačiau kriminalistai nenori atskleisti savo kozirių nusikaltėliams.
Tačiau S.Šemis teigė, kad kišenvagių medžiotojai yra labai profesionalūs ir patyrę.
„Šito darbo specifika yra tokia, kad labai svarbu nusikaltėlį pagauti su įkalčiais, kaip mes sakome – už rankos. Tai reiškia, kad reikia vagį sugauti tą akimirką, kai jis traukia piniginę, telefoną ar kitą daiktą. Tam reikia labai aukšto profesionalumo“, – aiškino kriminalistas S.Šemis.
Kai vagis sučiumpamas už rankos, tai didelė tikimybė, kad sės už grotų. Jeigu nusikaltimą pavyksta padaryti nepastebėtam, tai kišenvagis labai greitai atsikrato įkalčių ir laimėti bylą būna sudėtingiau.
„Neseniai mūsų skyriui pavyko pasiekti, kad kišenvagių bylos būtų nagrinėjamos pagreitinto proceso tvarka. Tokiu atveju, mes galime juos sulaikyti ir laikinai uždaryti. Tik taip jie nekelia grėsmės visuomenei“, – pasakojo kriminalistas.
Profesionalūs kišenvagiai, kaip ir būstus švarinantys vagys, dažniausiai visą gyvenimą užsiima šituo šešėliniu amatu.
Pakabintą paltą apšvarina per kelias sekundes
Kišenvagiai dažniausiai lankosi tokiose vietose, kur yra dideli žmonių srautai: prekybos centrai, juose esančios kavinės, turgavietės ir viešasis transportas.
Kiekvienoje vietoje nusikaltėliai taiko skirtingas taktikas, tačiau esmė – jie aklai nelenda į aukų kišenes, o iš anksto nusižiūri grobį. Jeigu piniginę, telefoną ar kitą vertingą daiktą laikote neatsargiai ir patekote į meistriško kišenvagio akiratį, yra labai didelė tikimybė, kad nepajusite, kai būsite apšvarintas.
Pavyzdžiui, kišenvagiai, kurie dirba kavinėse ir baruose, naudoja tokią taktiką: ilgapirštis apsimeta, kad viena ranka kabina savo paltą, o kita – apžiūri lankytojų pakabintų drabužių kišenes. Viskas įvyksta taip greitai, kad niekas neatkreiptų dėmesio – patyrusiam vagiui užtenka kelių sekundžių.
Kartais dirba keli nusikaltėliai. Tada bendrininkas stengiasi nukreipti žmonių dėmesį – užkalbina arčiau kabyklos esančius lankytojus ar kavinės darbuotojus.
Kitas baruose taikomas metodas – vienas vagišius užkalbina baro lankytoją, paklausia nereikšmingo dalyko, o tuo metu bendrininkas mikliai pačiumpa daiktą, kurį vagys buvo nusižiūrėję.
Pastebėti tokį nusikaltimą yra beveik neįmanoma.
Sukuria spūstis autobusuose
Viena populiariausių kišenvagių taktikų yra vadinama ant įlipimo. Tokių nusikaltėlių taikinys yra viešojo transporto keleiviai.
Dažniausiai kišenvagiai stebi kioskus arba prekyvietes, kurios yra netoli autobusų stotelių. Stengiasi surasti žmogų, kuris apsipirkęs neatsargiai įsideda piniginę į kišenę ar rankinę, o tada lipa į viešąjį transportą.
Kišenvagiai stebi kioskus arba prekyvietes, kurios yra netoli autobusų stotelių. Stengiasi surasti žmogų, kuris apsipirkęs neatsargiai įsideda piniginę į kišenę ar rankinę, o tada lipa į viešąjį transportą.
Tą akimirką, kai auka žengia į autobusą, keli ilgapirščiai dirbtinai sudaro spūstį. Tada lyg netyčia pastumia auką, atsiprašo, o tuo metu kitas ilgapirštis per kelias sekundes nušvilpia nužiūrėtą daiktą.
„Kai esate stumiamas, jūsų dėmesys yra sukoncentruotas būtent į šį veiksmą. Net jeigu telefoną ar piniginę laikote galinėje kelnių kišenėje, tai labai didelė tikimybė, kad nepajusite, kai daiktą ištrauks“, – paaiškino S.Šemis.
Jeigu nusikaltėliams nepavyksta apšvarinti ant įlipimo, tai pabandys tą patį būdą panaudoti jau pačiame autobuse. Ypač, jeigu tuo metu viešajame transporte yra daug žmonių.
Pačiuptą grobį nusikaltėliai greitai perduoda iš rankų į rankas ir jau po kelių akimirkų beveik neįmanoma jo surasti.
Kišenvagius atpažįsta iš žvilgsnio ir šiltų pirštų
Kriminalistai sako, kad kišenvagius galima skirstyti į kelias kategorijas. Visų pirma, į vietinius nusikaltėlius ir tuos, kurie keliauja per miestus darydami nusikaltimus. Juos vadina gastroliantais.
„Su tais, kurie yra vietiniai ir mums žinomi, viskas paprasčiau. Minioje juos galime pažinti pagal veido bruožus, pamėgtas nusikaltimų darymo vietas ir kitus požymius“, – pasakojo 16 metų tarnaujantis kriminalistas S.Šemis.
Daug sudėtingiau yra su tais, kurie atvyksta iš kitų miestų ar net valstybių: „Tam, kad juos identifikuotum, reikia labai specialių įgūdžių. Todėl mūsų pareigūnai perduoda savo žinias vieni kitiems iš kartos į kartą.“
Kaip kišenvagių medžiotojai minioje atpažįsta nusikaltėlį? Kriminalistai neišdavė visų požymių, tačiau yra kelios detalės, kurios išduoda ilgapirščius.
Kišenvagio darbas yra surasti grobį. Todėl jo žvilgsnis nebūna sukoncentruotas į vieną ar kitą tašką, pavyzdžiui, į prekes ar kainas. Jis žvilgsniu nuolat ieško grobio, todėl akys bėgioja, – aiškino S.Šemis.
„Prekybos centre ar kitoje viešo susibūrimo vietoje kišenvagio darbas yra surasti grobį. Todėl jo žvilgsnis nebūna sukoncentruotas į vieną ar kitą tašką, pavyzdžiui, į prekes ar kainas. Jis žvilgsniu nuolat ieško grobio, todėl akys bėgioja“, – aiškino kriminalistas.
Kitas svarbus požymis – rankos. Šaltuoju metų laiku atvirose vietose dirbantys kišenvagiai stengiasi savo pirštus nuolat laikyti šiltai. Pavyzdžiui, kelnių kišenėse. Arba – net dėvėdami pirštines yra susikišę į palto kišenes.
„Jiems reikia, kad pirštai būtų miklūs. Nusikaltimas turi būti atliktas žaibiškai, per kelias sekundes, todėl tą akimirką, kai pasitaikys gera proga, pirštai turi būti šilti ir lankstūs“, – pasakojo S.Šemis.
Lietuviai kišenvagiai renkasi Varšuvą ir Barseloną
Taip pat kišenvagius galima skirstyti ir pagal profesionalumą. Daugiausia Vilniuje darbuojasi nusikaltėliai, kurie yra žemesnės kastos. Pavyzdžiui, narkomanai.
„Tai nereiškia, kad jie kelia mažesnę grėsmę. Tokie kišenvagiai gali darbuotis labai sėkmingai ir profesionaliai. Skirtumas gal tik tas, kad jų budrumas yra šiek tiek mažesnis, todėl mums yra lengviau pastebėti klaidas. Tai susiję su jų gyvenimo būdu“, – sakė sostinės pareigūnas.
Sunkiausiai pagaunami ir daugiausia žalos pridarantys nusikaltėliai yra tikri kišenvagysčių meistrai. Tokių Vilniuje yra vienetai ir per pastaruosius metus jų smarkiai mažėja – vieni tupi už grotų, o kiti yra emigravę.
Sunkiausiai pagaunami ir daugiausiai žalos pridarantys nusikaltėliai yra tikri kišenvagysčių meistrai. Tokių Vilniuje yra vienetai ir per pastaruosius metus jų smarkiai mažėja.
„Dažniausiai jie išvyksta iš Lietuvos ir darbuojasi užsienyje. Vilnius jiems yra per mažas miestas. Čia nėra tiek daug žmonių, kurie su savimi nešiotųsi dideles grynųjų pinigų sumas“, – kalbėjo S.Šemis.
Kriminalistai pastebėjo tendenciją, kad profesionalūs sostinės kišenvagiai labai dažnai renkasi Varšuvą arba Barseloną – dideliuose miestuose yra lengviau išnykti minioje ir rasti žmonių, kurie neatsakingai elgiasi su savo turtu.
„Negalima sakyti, kad Varšuvoje žmonės nešiojasi didesnes grynųjų pinigų sumas ar turi brangesnius mobiliuosius telefonus. Tiesiog, ten daugiau žmonių, daugiau masinio susibūrimo vietų, todėl daugiau grobio“, – aiškino kriminalistas.
Užtenka būti atidiems
Pareigūnas S.Šemis sako, kad pasirūpinti savo turtu yra labai paprasta ir nereikia jokių investicijų – užtenka atidumo.
„Jeigu baigę pokalbį įsidedate telefoną į vidinę striukės kišenę ir dar užsisegate, tai kišenvagiai jūsų tiesiog nepasirinks taikiniu. Jeigu telefoną ar piniginę įsidedate į rankinę ir viešoje vietoje laikote taip, kad nuolat matytumėte, tai kišenvagiai paprasčiau ieškos kito grobio“, – paaiškino sostinės pareigūnas.
Kišenvagiai nėra smurtaujantys nusikaltėliai, nešvarų darbą jie atlieka tyliai ir nepastebimai. Todėl užtenka užsisegti kišenę ar nuolat stebėti vertingą daiktą, kad apsisaugotumėte nuo vagystės.
Kitas būdas – jeigu viešoje vietoje sutiktas žmogus jums pasirodė įtartinas, tai užkalbinkite.
Tarkime, prekybos centre pastebite, kad šalia jūsų nuolat atsiduria tas pats žmogus. Arba pamatote tvarkingai apsirengusį vyriškį, kurio žvilgsnis šuoliuoja ne nuo kainos prie kainos, bet nuo vieno pirkėjo krepšio prie kito.
„Tai labai svarbus psichologinis momentas. Kišenvagiai veikia slapta, jie negali būti pastebėti ar išsiskirti iš minios. Todėl jeigu užkalbinsite, jis supras, kad pateko į akiratį ir neabejotinai dings iš prekyvietės. Taip apsaugosite ne tik save, bet ir kitus žmones“, – kalbėjo sostinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas S.Šemis.
