Nuo 2014 metų vidurio ir praėjusiais metais Šiaulių regiono teisėjai, prokurorai, antstoliai ir vieno Šiaulių dienraščio redaktorius paeiliui pradėjo gauti grasinančio pobūdžio laiškus.
Analogiški laiškai pasiekė ir Kauno administracinio teismo bei Telšių apskrities teisėjus. Kai kurie jų buvo gana drastišku pavadinimu – „Mirties nuosprendis“.
Laiškus pasirašė įvairiose laisvės atėmimo vietose esantys kalinamieji savo pavardėmis.
Laiškus pasirašė įvairiose laisvės atėmimo vietose esantys kalinamieji savo pavardėmis.
Tą patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistai, atlikę rašto tyrimus.
Policija nustatė, kad grasinančius laiškus gavę žmonės su rašiusiaisiais dažniausiai niekada nebuvo turėję jokių reikalų, išskyrus kelis teisėjus, kurie buvo nagrinėję nuteistųjų baudžiamąsias bylas dėl jų padarytų nusikalstamų veikų.
Laiškų autoriai – asmenys, ne vieną kartą teisti už įvairius nusikaltimus – vagystes, plėšimus, nužudymą ne mažesnėmis nei 10 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Laiškuose buvo necenzūrinių, užgaulių, žeminančių ir gašlių žodžių.
Siekiant sustiprinti laiško poveikį, kartais jie buvo pasirašomi krauju, buvo nupieštas kryžius ir užrašas ŽIV. Visų gavėjų buvo reikalaujama sumokėti nurodomą pinigų sumą, kuri siekdavo ir 10 000, ir 50 000 eurų, juos pervedant į išvardintų asmenų sąskaitas.
Priešingu atveju, buvo grasinama susidoroti su jais pačiais ir jų artimaisiais, sugadinti jų turtą, susprogdinti instituciją, kurioje jie dirba. Grasinimų įtaigumui, ant laiško kartais priklijuodavo skutimosi peiliuką ar surašydavo vulgarių grasinančių prierašų.
Iš viso buvo parašyti 28 tokie laiškai. Kai kurie valstybės tarnautojai jų gavo ne po vieną. Kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, juos rašantieji tiesiog nežinojo, kam rašyti, tad pasinaudojo kartu kalinčių asmenų turimais duomenimis apie oficialiai žinomus žmones.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje 25 metus kalėjęs vyras paaiškino, kad Radviliškio teismo teisėją pasirinko visiškai atsitiktinai: gal pas ką nors kameroje pamatė jos darbo vietą ar perskaitė nuosprendyje.
Tyrimo metu ėmė aiškėti absurdiški tokio nuteistųjų elgesio motyvai. Pravieniškių pataisos namų 20-metis gyventojas prisipažino, kad iš tikrųjų jis nieko blogo teisėjai neketinęs padaryti.
Jis rašęs laišką tik dėl to, jog norėjo, kad jį pervežtų į Alytų.
Jis rašęs laišką tik dėl to, jog norėjo, kad jį pervežtų į Alytų.
Kad pervežtų, reikėjo padaryti nusikaltimą. Kadangi teisėja jį teisė, tai jis prisiminė jos duomenis ir parašė grasinantį laišką. Vaikinas puikiai žinojo, kad toks jo poelgis baigsis baudžiamąją byla.
Net šešis grasinančius laiškus parašęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvęs 27 metų suimtasis tyrėjams irgi aiškino, kad juos parašė norėdamas būti vežiojamas.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje 25 metus kalėjęs vyras grasinantį laišką parašė svetimu vardu – pažįstamos merginos, su kuria buvo susipažinęs nelaisvėje, etapų metu.
Ji nežinojo, kad jos pažįstamas jos vardu parašė grasinantį laišką teisėjai. Pasirodo, vyras taip pasielgė, tikėdamasis su mergina susitikti. Kito būdo jis nesugalvojo, tik jos vardu parašyti laišką, o tada, jo manymu, juos kartu būtų vežę ir taip jie būtų susitikę apklausose ar teisme.
