Šiais metais Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas įregistravo Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo švelninti bausmes už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, atsižvelgiant į medžiagos kiekį. Kaip teigia M.Majauskas, žmonės, siųsdamiesi narkotines ar psichotropines medžiagas sau, nėra tikrieji kontrabandininkai ir jiems reikėtų taikyti švelnesnę atsakomybę.
2018 m. ikiteisminių tyrimų skaičius už narkotikų kontrabandą išaugo 30 proc. ir dauguma šių atvejų, anot M.Majausko, yra jauni, anksčiau neteisti žmonės, atsisiuntę smulkų narkotinių medžiagų kiekį asmeniniam vartojimui.
„Narkotikai nėra joks gėris – tiek jų siuntimasis, gabenimas, įsigijimas, platinimas ir vartojimas turėtų būti baudžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra daroma medicininiais tikslais. Mano įregistruoto projekto tikslas yra nustatyti, kad atitinkamos bausmės būtų adekvačios padarytam nusikaltimui“, – teigia Seimo narys.
„Tokio reiškinio, kaip narkotikų siuntimasis internetu, anksčiau nebuvo. Dabar jis atsirado, o įstatymai likę seni. Juos reikia taisyti ir derinti prie šiandienos realijų. Registruotas įstatymo projektas mažintų atskirtį tarp atsakomybių už šiuos nusižengimus. Jeigu žmonės siųstųsi nedidelius kiekius narkotikų ir tai būtų traktuojama kaip apysunkis nusikaltimas, tai būtų visai nebloga išeitis“, – svarsto N.Puškorius.
N.Puškoriaus teigimu, atvejai, kai moksleivis duoda parūkyti suktinę kitam moksleiviui, yra fiksuojami kaip labai sunkus nusikaltimas – gresia nuo 3 iki 12 metų kalėjimo ir jokių išimčių negali būti taikoma.
„Tada laužome su teisėjais galvą, nes tai nėra joks kontrabandininkas ir jo veika nėra tokia pavojinga, kad jam reikėtų skirti trejų metų laisvės atėmimą. Vienintelė galimybė lieka 54 Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris yra numatytas kaip išimtis ir kurį paprastai būtų galima taikyti vieną kartą metuose. Tai yra problema, nes mes tokiu atveju tam tikrą Baudžiamojo kodekso išimtį taikome kaip taisyklę, kad padėtume šiems jaunuoliams“, – teigia N.Puškorius.
M.Majausko aiškinimu, dauguma jaunų žmonių, kurie siunčiasi narkotines medžiagas internetu, nesuvokia, kad tai yra neteisėta ir tokiu būdu jie užsitraukia baudžiamąją atsakomybę. Anot Seimo nario, šie dalykai traumuoja jaunus žmones – priimtas sprendimas gali sugriauti žmogaus gyvenimą, o ne pakeisti jo elgesį.
„Šių medžiagų siuntimosi internetu atveju yra ne tik pareiškiami kaltinimai dėl narkotinių medžiagų disponavimo, bet ir užsiėmimo kontrabanda. Tokiu atveju yra numatomas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Tai yra traktuojama kaip sunkus nusikaltimas, kurio bausmės vykdymo negalima atidėti, negalima atleisti pagal laidavimą, negalima skirti baudžiamojo įsakymo, kas leistų tokią bylą išnagrinėti per septynias dienas, nekviečiant proceso dalyvių“, – sako M.Majauskas.
Pasak Seimo nario, tokiais atvejais, kai jaunuoliai disponuoja mažais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais, teismai, bandydami išgelbėti jaunų žmonių gyvenimą, yra priversti juos išsukinėti nuo kalėjimo, remdamiesi išimtimis. Nors didžioji dalis jaunuolių kalėjimo išvengia, jie vis tik lieka teisti pagal sunkų nusikaltimą.
„Jauni žmonės praranda galimybę dirbti valstybės tarnyboje, tapti teisėjais, prokurorais, keliauti į Ameriką, Australiją ir panašiai. Dėl šios priežasties yra įregistruota baudžiamojo kodekso pataisa, kuri sušvelnintų atsakomybę ir numatytų šį nusikaltimą kaip apysunkį. Tai leistų atidėti bausmės vykdymą, atleisti pagal laidavimą ypatingais atvejais, taip pat taikyti baudžiamąjį įsakymą, kas leistų visą procesą vykdyti daug greičiau“, – teigia M.Majauskas.
Tokio reiškinio, kaip narkotikų siuntimasis internetu, anksčiau nebuvo. Dabar jis atsirado, o įstatymai likę seni. Juos reikia taisyti ir derinti prie šiandienos realijų, – teigia N.Puškorius.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas teigia, kad pastarųjų metų tendencijos nedžiugina ir narkotinių medžiagų siuntimasis vis labiau plinta: „Praėjusiais metais užregistruotos 342 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, net trečdaliu daugiau nei 2017 m. Daugiau nei 90 proc. visų atvejų yra labai smulkūs kiekiai narkotinių medžiagų, kurias paprastai įsigyja labai jauno amžiaus asmenys – moksleiviai, studentai.“
Anot V.Paigozino, visų siuntų, kuriose galimai būtų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nė vienoje pasaulio šalyje nėra galimybės patikrinti, tačiau dalis jų peržiūrimos: „Pagrindinės priemonės patikrinimui yra kinologija, pašto ar bendrovių rizikos valdymo sistemos, muitinės kriminalinės tarnybos. Tam tikros siuntos atrenkamos patikrinimui.“
Koalicijos „Galiu gyventi“ atstovo Girvydo Duoblio manymu, ši teisinė situacija yra neadekvati. Pašnekovo teigimu, bet koks vartojimas yra rizikingas, tačiau vartojantiems žmonėms reikia padėti, o ne bausti. Jo nuomone, politikai, kurie pataikauja tam tikroms populistinėms nuomonėms, turėtų visą sistemą pergalvoti racionaliai ir praktiškai.
„Labai daug mokesčių mokėtojų pinigų yra iššvaistoma smulkių nusikaltimų tyrimams. Jeigu tai išvis galima pavadinti nusikaltimais. Reikia labai subalansuotos politikos ir bausmė turi būti adekvati. Atsižvelgus į 2017 metų statistiką, kasdien nagrinėjamos penkios atitinkamos baudžiamosios bylos per dieną. Tai šita situacija yra tikrai nenormali“, – akcentuoja G.Duoblys.
Kaip teigia jis, kitos šalys taiko visiškai kitokias praktikas. Pavyzdžiui, Portugalijoje su narkotinėmis medžiagomis sulaikytas žmogus pakviečiamas į komisiją, kurią sudaro Teisingumo ministerijos ir Sveikatos ministerijos paskirti žmonės: teisininkas, socialinė darbuotoja ir sveikatos specialistas. Tada su juo šnekamasi ir ieškoma sprendimų.
„Jeigu žmogus neateina [į susitikimą su komisija] ir yra pagaunamas antrą kartą, jam skiriama 30–40 eurų bauda. Vyksta dialogas. Jeigu žmogus vartoja narkotines medžiagas, reiškia yra tam tikra situacija, kurią reikia analizuoti“, – sako G.Duoblys.
G.Duoblio teigimu, bet koks vartojimas yra rizikingas, tačiau vartojantiems žmonėms reikia padėti, o ne bausti.
Jo nuomone, Lietuvoje vis dar vyrauja posovietinis mentalitetas, skatinantis bausti. Anot pašnekovo, Lietuva turi daugiausia kalinių Europos Sąjungoje: „Kalėjimai supuvę ir mes vis tiek norime ten juos [nusikaltusius jaunuolius] kišti ir dar labiau gadinti. Visi ekspertai sako, kad mūsų šalies tvarka yra per daug kategoriška, nėra racionalaus požiūrio.“
Anot M.Majausko, nagrinėjant teismų nuosprendžius, pastarųjų dvejų metų nuosprendžiuose yra ne vienas atvejis, kai narkotines ar psichotropines medžiagas internetu siunčiasi onkologiniai ligoniai, kenčiantys skausmus nuo chemoterapijos. Visais atvejais tai yra kai kuriose šalyse legalizuotas kanapių aliejus, malšinantis onkologinių ligų skausmus.
„Iš atitinkamų šalių piliečiai siunčiasi šį aliejų nesuvokdami, kad tai yra nelegalus produktas ir jie yra baudžiami taip pat griežtai, lyg būtų atsisiuntę kokaino ar heroino [...]. Reikia ieškoti būdų diferencijuoti narkotikų politiką“, – teigia M.Majauskas.
G.Duoblys apibendrina – atitinkamus sprendimus politikams turėtų padėti priimti ekspertai, prokurorai, policininkai, gydytojai ir psichologai: „Kažkodėl dažnas politikas vadovaujasi savo emocija ir įvairių portalų komentatorių baimėmis. Šitas keistas dalykas tęsiasi jau 30 metų [...]. Mes šnekame ne apie baudimo politiką, o apie pagalbos politiką.“
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
