Kaip pasakoja Lietuvos dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurcinskaja, prieš ketverius metus dingę vaikai Lietuvoje sudarė daugiau nei 40 proc. visų dingusių žmonių, o pernai šis skaičius jau buvo išaugęs iki 67 proc.
„Apie dingusių vaikų problemą nėra viešai kalbama tiek, kiek reikėtų kalbėti“, – pažymi N.Kurcinskaja.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pridūrė, kad prieš 5–8 metus be žinios dingdavo 2–3 vaikai, o 2015 m. dingę buvo 8 vaikai.
Anot N.Kurcinskajos, vien 2017 metais yra įregistruota 1980 vaikų dingimo atvejų.
„Tai nereiškia, kad jie visi dingę. Tai vaikai, kurie ne vieną kartą bėgo iš namų ir nežinia, kur jie buvo. Galimai jie buvo išnaudojami, įtraukiami į nusikalstamas veikas. O ilgą laiką ieškomi buvo 9 vaikai“, – sako N.Kurcinskaja.
Lietuva nėra išskirtinė
Tarptautinio centro dingusiems ir išnaudojamiems vaikams direktorė Caroline Hummer pabrėžia, kad kalbant apie dingusius vaikus, Lietuva tikrai neišsiskiria iš kitų šalių.
„Esame čia ne todėl, kad Lietuvoje kyla išskirtinių problemų su dingusiais vaikais, visos šalys turi šią problemą. Džiugu, kad jūs pripažįstate, jog problema yra. Reikia, kad suvieniję jėgas tinkamai reaguotume į atvejus, kai dingsta vaikai. Dar yra tokių šalių pasaulyje, kur šios problemos visiškai nepripažįstamos“, – sako C.Hummer.
Tiesa, ji negalėjo atsakyti, kaip Lietuva atrodo pasauliniame kontekste, nes statistikos paprasčiausiai nėra, todėl ir skaičių palyginti neįmanoma.
„Mes išties nežinome, kiek vaikų dingsta visame pasaulyje. Bet dingusių vaikų tėvams nerūpi skaičiai, jiems rūpi, kad kas nors staigiai reaguotų. Svarbu suprasti, kad dingęs vaikas yra pažeidžiamas vaikas. Jau vienas dingęs vaikas yra per daug. Mes nežiūrime į statistikas, nelyginame valstybių, bet užtikriname, kad būtų operatyvi reakcija į vaiko dingimą“, – sako C.Hummer.
E.Pašilis pamini, kad Lietuva atrodo visai neblogai, nes, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijoje per dieną dingsta apie 2 tūkst. vaikų.
JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall pažymi, kad pagrindinis tikslas yra kovoti su priežastimis, kodėl vaikai dingsta.
„Problema išties yra ta, kad pabėgę vaikai yra pažeidžiami. Problema yra ne ta, kad jie bėga, bet priežastys, dėl kurių jie bėga. Jie pabėga dėl patyčių mokykloje, smurto namie ir tada jie yra pažeidžiami“, – sako A.Hall.
