Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, sulaikyti Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius bei dar šeši privatūs asmenys.
„Visi tokie teisėsaugos skandalai sukuria vakuumą, nepasitikėjimo jausmą, kuris žlugdo“, – trečiadienį 15min sakė Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys, visų pirma užjausdamas sąžiningai teisingumą vykdančius, daugelį metų valstybės tarnybai atsidavusius kolegas.
„Lietuva dar neišbridusi iš to vadinamojo STT pareigūnų susirašinėjimo skandalo, skaidrumo ir aiškumo dėl kurio iki šiol neturime, o dabar turime labai rimtą prokuratūros sudrebinimą, kuomet sulaikomi iškart trys prokurorai. Klausimas – ar tai nėra sisteminė ikiteisminio tyrimo institucijų yda?“, – retoriškai klausė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Jei pareikšti įtarimai yra pagrįsti, norisi tikėtis, kad teisėsauga išsivalys iš korupcinių pančių, – sakė I.Vėgėlė.
Jis dar pridūrė: „Jei pareikšti įtarimai yra pagrįsti, norisi tikėtis, kad teisėsauga galų gale išsivalys iš šitų korupcinių pančių.“
Suprasti akimirksniu
- 2020-05-13 Lietuvą sudrebino dar vienas korupcijos skandalas: sulaikyta 11 žmonių – 3 prokurorai, advokatas, FNTT pareigūnas, ir dar 6 nevieši asmenys.
- Generalinės prokuratūros ir STT tyrime kalbama apie galimus kyšius ir kitokį atlygį už neteisėtą teisėsaugos atstovų veikimą ar neveikimą – informacijos nutekinimą, bylų vilkinimą, duodamų parodymų aptarimą.
- Įtariama, kad tokie veiksmai galėjo būti atlikti ypač didelę reikšmę turinčiose bylose dėl turto iššvaistymo Ūkio banke, kreditų unijų bylose, kitose finansinių nusikaltimų bylose.
- Lietuvoje už stambius korupcinius nusikaltimus (kyšininkavimą, papirkimą, pareigūnų piktnaudžiavimą) teoriškai gali būti baudžiama iki 8 metų nelaisvės.
„Kaip pareigūnai naudoja duomenis? Kaip jie valdo situaciją? Galų gale, ar tinkamai yra reguliuojama pareigūnų etika?“, – klausimus toliau kėlė I.Vėgėlė. Tuo pačiu jis neatmetė galimybės, kad skandale minimam advokatui reiškiamus įtarimus teisėsauga sugebės pagrįsti: „Bendruomenė yra didelė, ir, žinoma, tikrai gali būti vienas kitas advokatas, kuris daro pražangas.“
Prokurorai pasmerkti rutinai ir sustabarėjimui?
Esminį klausimą – apie galimas sistemines prokuratūros ligas, 15min savotiškai peradresavo Prokurorų profesinės sąjungos vadovui J.Rėksniui, praėjusį kovą pažemintam pareigose iš esmės už atvirą vadovybės kritiką ir vidinių prokuratūros negerovių viešinimą.
„Žmogus ateina į prokuratūrą ir tarsi paveldi savo darbo specializaciją iki gyvenimo pabaigos. Niekas tau nešviečia – tu esi, pavyzdžiui, ūkinių-finansinių nusikaltimų tyrėjas, tai juo visą gyvenimą ir būsi. Rotacija būtų išeitis, didėtų motyvacija. O kai rotacijos nėra, vieni su kitais ilgainiui suauga – prokurorai su tyrėjais ir taip toliau. Ir santykiai iš tarnybinių pasidaro draugiški, bičiuliški – pareigūnai pradeda krikštyti vieni kitų vaikus ir taip toliau“, – kalbėjo prokurorų profsąjungos lyderis.
Stebiu, kas darosi Rusijoje, Ukrainoje, ir kartais susidaro vaizdas, kad mes nedaug nuo to sovietinio požiūrio pabėgome.
J.Rėksnys dar pridūrė: „Stebiu, kas darosi Rusijoje, Ukrainoje, ir kartais susidaro vaizdas, kad mes nedaug nuo to pabėgome. Nuo to sovietinio požiūrio, kad aš esu viršininkas, o tu – kvailys. Arba atvirkščiai. Tas dalykas pas mus turbūt yra baisiausias, nes tie žmonės, kurie ir pas mus tampa vadovais, dažniausiai nesupranta, kad turėtų labiau pasikliauti savo pavaldiniais. Kai žmonės toje srityje, už kurią yra atsakingi, gali patys priimti sprendimus, turi savivaldą kažkokią – tie žmonės visus reikalus visada sutvarko. Prokurorų savivalda irgi padėtų išspręsti daugelį reikalų, susijusių su karjeros galimybėmis, su vadovų rinkimu ir panašiai.“
Ministras ragina neskubėti ir nedramatizuoti
Savo ruožtu teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ragino šio trečiadienio pranešimų nedramatinti ir apskritai neskubėti daryti išvadų. Anot ministro, net jei įtarimai konkrečiai šiame tyrime pasirodytų esantys pagrįsti, teisingumo sistemos būklė Lietuvoje nėra tragiška, o korupcija mūsų šalies institucijų nėra apraizgiusi.
Nepasakyčiau, kad mes kažkokiame klane gyvename. Tikrai nėra, kad pas mus labai bloga, dramatiška padėtis, – apie korupcijos įsišaknijimą kalbėjo ministras E.Jankevičius.
„Natūralu, kad korupcijos apraiškų teisėsaugoje dar gali būti. Tačiau aš tikrai nepasakyčiau, kad mes kažkokiame klane gyvename, aš lyginu mūsų šalį su kitomis Europos šalimis. Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje gerėja, korupcinių nusikaltimų skaičius nėra labai jau toks didelis. Lyginant Lietuvą kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste, mes pagal korupciją esame per viduriuką. Tikrai nėra, kad pas mus labai bloga, dramatiška padėtis“, – tvirtino E.Jankevičius.
STT demonstruoja veiklumą
„Esant mažai duomenų, šį konkretų atvejį labai sunku vertinti. Skirtingai nei STT susirašinėjimo istoriją, kurioje buvo sulaikyti trys advokatai ir mes turėjome daugiau duomenų – advokatai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pareikštais įtarimais“, – 15min kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
I.Vėgėlės žodžiais tariant, galimi keli šio įvykio vertinimo pjūviai.
„Pirmas variantas – STT nori parodyti savo aktyvumą, veiksmus. Po vadinamojo „susirašinėjimo skandalo“ kilo abejonių, ar STT apskritai, kaip institucija, atlieka savo pareigas, ar tinkamai jas atlieka. Tokį klausimą kėlė ir Seimo nariai, ir žurnalistai. Žodžiu, tai gali būti noras parodyti, kad yra veikiama. Norisi tikėti, kad jei tai yra šis variantas, vėliau nepaaiškės, kad asmenys sulaikyti, įtarimai pareikšti nepagrįstai.
Antras variantas: jei duomenų pastarajame tyrime iš tiesų yra pakankamai, juolab kad persekiojimą prieš Generalinės prokuratūros prokurorus gali pradėti ir įtarimus pareikšti tik pats generalinis prokuroras, tai gali taip pat rodyti sistemines problemas mūsų ikiteisminio tyrimo institucijose“, – teigė I.Vėgėlė.
Nors pačią teisėsaugą drebinančių skandalų per pastaruosius kelerius metus apstu, I.Vėgėlė prognozavo, kad ir ateityje įvairių skandalingų įtarimų, sulaikymų pasitaikys dažniau nei norėtųsi.
„Būtina iš esmės peržiūrėti ir pergalvoti, ar tikrai Lietuvoje pareigūnai yra vertinami taip pat, kaip Lietuvoje yra vertinami visi kiti piliečiai. Ar tikrai visiems vienodai galioja lygybės prieš įstatymą principas, vienodas įstatymų taikymas visiems? Jei tą patį darytų paprastas pilietis, ką kai kuriais atvejais daro pareigūnas – ar tikrai būtų tik pagrūmota ir pasakyta, kad pasibaigę terminai svarstyti etikos pažeidimą, ar jam būtų iškelta galbūt ir baudžiamoji byla?
Kol mes sistemiškai nepradėsime vertinti visų piliečių vienodai, kol vadovai nepradės vertinti pareigūnų taip pat griežtai kaip ir paprastų piliečių, kol nebus nustatytos aiškios taisyklės, tol mes turėsime tas pačias problemas“, – įsitikinęs I.Vėgėlė.
Savaip advokatūros vadovui paantrino prokurorų profsąjungos vadovas.
„Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad reikalinga kažkokia pareigūnų kontrolės institucija. Savo mintį aš pasakysiu vaizdžiai: jei maitinimosi grandinės viršūnėje yra ryklys, kažkas, kam jau niekas nekelia grėsmės – tokiu atveju jis jausis nebaudžiamas ir jo ypatingas statusas lems, kad jis gali padaryti bet ką. Šiuo atveju kalbame apie pareigūnus, kurie turi visišką imunitetą, o jo atsakomybę lemia nebent tiesioginio viršininko sprendimas. Kalbant apie korupcijos prevencijos poreikį, šioje vietoje Seimas, politikai galėtų sugalvoti kažkokią ombudsmeno instituciją, kad kažkas galėtų tikrinti tuos nebaudžiamus pareigūnus“, – svarstė J.Rėksnys.
„Mes tik apsimetame teisine valstybe“
I.Vėgėlė prasitarė negalintis pamiršti neseniai vykusio STT vadovo vizito į Seimą.
„Jei Advokatų tarybos pirmininkas pasakytų, kad advokatai yra laisvi eiti pas teisėją ir kalbėtis dėl konkrečios bylos, ko gero, visa spauda būtų pilna antraščių, jog advokatai turi teisę daryti poveikį teisėjams. Bet kai STT vadovas iš Seimo tribūnos pasako nieko blogo nematantis, kai STT pareigūnas eina kalbėtis dėl konkrečios bylos pas teisėją – mes apie tai nekalbame ir nerašome! Tuomet, mano supratimu, mes gyvename ne tokioje valstybėje, mes tik apsimetame teisine valstybe, deja“, – apgailestavo teisininkas.
Beje, jis prisiminė nesėkmingai ieškojęs viešai skelbiamo STT pareigūnų etikos kodekso: „Gal jis toks ir yra, bet aš tokio neradau.“
Kaip Advokatūros vadovas I.Vėgėlė vertina tai, kad naujajame skandale vėl figūruoja vienas iš jo gildijos atstovų? Kaune praktikuojantis advokatas minimas kaip neleistinų susitikimų dalyvis, galbūt tarpininkas vykdant nusikalstamus įtariamųjų ir teisėsaugininkų susitarimus.
„Iš vienuolikos asmenų įtarimai pareikšti ir vienam advokatui. Mūsų bendruomenėje yra 3 300 asmenų. Kai tik gauname duomenis apie tai, kad advokatas padarė pražangą, neteisėtai veikė ar juolab padarė nusikalstamą veiką – mes iškart reaguojame. Advokatų etikos kodeksas yra viešai paskelbtas, sprendimai mūsų yra vieši. Tą patį galiu pakartoti ir dabar: jei tikrai paaiškės, kad yra padaryta pražanga – mes tuoj pat imsimės veiksmų. Arba kad tas asmuo neveiktų advokatų tarpe laikinai, arba kad apskritai būtų išbrauktas iš advokatų sąrašų. Bet šiame etape apie tai sunku kalbėti, juolab įtarimus ar kaltinimus prokuratūra labai dažnai keičia“, – kalbėjo Advokatūros vadovas.
Jei tikrai paaiškės, kad yra padaryta pražanga – mes tuoj pat imsimės veiksmų.
I.Vėgėlės žodžiais tariant, GP ir STT tyrime minimas Kauno advokatas nebūtinai veikė nusikalstamai, kol kas trūksta konkrečių duomenų apie šio teisininko vaidmenį.
„Tariamai jis gaudavo iš pareigūnų kažkokius duomenis. Kyla klausimas, ar tie pareigūnai yra kalti, kad neteisėtai perduodavo tuos duomenis, ar advokatas kaltas, kad tų duomenų klausydavo? Ką jis su tais duomenimis darydavo – teisėtai juos naudodavo ar neteisėtai? Čia yra likę labai daug klausimų. Man atrodo, dar yra labai anksti apie visa tai kalbėti, kol daug ko nežinome, net nesame susipažinę su konkrečiais įtarimais“, – svarstė I.Vėgėlė.
Jis pabrėžė, kad būtent tada, kai jo vadovaujamą instituciją pasieks daugiau konkrečių duomenų, bus galima kalbėti apie pačios Advokatūros vertinimą, veiksmus.
„Kuomet STT pateikė įtarimus trims advokatams ankstesniame tyrime, Advokatų taryba pašiurpo, nes tikrai matėme, mūsų supratimu, menkai pagrįstus įtarimus. Ir patys įtarimų straipsniai buvo Baudžiamajame kodekse itin retai naudojami. Šiuo nauju atveju BK straipsniai, galima sakyti, yra klasikiniai, korupciniai. Tačiau daugiau vis tiek yra sunku kažką pasakyti – aš siūlyčiau sulaukti įtarimų“, – kartojo 15min pašnekovas.
Ministras siūlo palaukti teismo
Pastaruoju metu visuomenę glumina skandalai, kuriuose minimi ne „standartiniai“ nusikaltėliai, o kitoje barikadų pusėje esantys įstatymų tarnai, teisingumo vykdytojai – policininkai, prokurorai, teisėjai, advokatai, specialiųjų tarnybų pareigūnai. Ar ši ypatinga tendencija nesukelia ypatingo nerimo Lietuvos teisingumo ministrui?
„Ikiteisminių tyrimų, apskritai, teisėsaugos darbo, man, kaip politikui, nederėtų komentuoti“, – diplomatiškai griežtų vertinimų išvengė E.Jankevičius. Ministras iškart pridūrė: „Tai yra normali procedūra: yra pareikšti įtarimai, vyksta ikiteisminis tyrimas. Tų žmonių kaltė dar nėra niekaip įrodyta, jie yra neteisti, nuosprendį paskelbtų teismas. Tad kol kas per anksti daryti išvadas – teisėsauga dirba.“
„Gal tuomet jums būtų lengviau patvirtinti kitą visuomenėje vyraujantį požiūrį: skandalingi tyrimai dažnai triukšmingai pradedami, tačiau neretai baigiasi be rezultatų?“, – klausėme E.Jankevičiaus.
– Čia iš tikrųjų yra problema, kad kai kurie ikiteisminiai tyrimai prasideda labai skambiai. Sukeliama daug dėmesio ir kartais yra apkaltinami žmonės, kurių kaltė dar nėra įrodyta.
Ikiteisminis tyrimas yra rimtas dalykas, reikia rimtai vertinti, bet žmonės dar nėra nuteisti. Tad išankstines išvadas daryti yra neetiška.
– Visuomenė dažnai linkusi reikalauti kuo griežtesnių bausmių, o Vyriausybė pastaruoju metu svarsto priešingas iniciatyvas.
– Kaip tik trečiadienį Vyriausybėje svarstėme projektą, pagal kurį įvairūs smulkūs, nepavojingi nusikaltimai, finansiniai, turtiniai, nebebūtų kriminalizuoti, už juos būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Šiandien teismai ir ikiteisminio tyrimo institucijos yra apkrautos. Smulkios veikos – didžiuliai krūviai. Užtat ir stambios, valstybei reikšmingos bylos trunka per ilgai. Jei nuimtume krūvį nuo teisėsaugos kalbant apie mažus nusikaltimus, tikėtina, kad padidės dėmesys ir paspartės darbas, kalbant apie didelius, rezonansinius tyrimus.
