Šimtus ikiteisminių tyrimų, net ir dėl smulkmenų, kasdien pradedantys teisėsaugos pareigūnai nemato reikalo kelti baudžiamosios bylos dėl vilnietės pareiškimo, kad globos namuose buvo sumuštas ir išprievartautas jos mažametis sūnus.
Nors moteris į policiją kreipėsi gegužės 26 dieną, pradėti ikiteisminiam tyrimui teisėsaugininkai per 17 dienų nerado pagrindo.
Vilnietė, kurios vaikas globos namuose galimai patyrė smurtą ir seksualinę prievartą, į 15min.lt redakciją kreipėsi prieš porą savaičių. Ji sakė, kad berniuką nuskriaudė kitas, vyresnis globos namų auklėtinis.
Moteris jau tada svaidėsi įtarimais, kad už šį įvykį atsakingi suaugusieji nori nuslėpti faktus, užglaistyti skandalą.
Globos namų vadovybė žurnalistams tada teigė, kad nieko nebuvo.
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėjos pavaduotoja, konsultuojanti vaiko teisių pažeidimų klausimais, Greta Zvolinskienė portalui 15min.lt antradienį, lygiai prieš dvi savaites, pareiškė, kad vyksta tyrimas: „Mes turime ir metodikas, ir darbo tvarkas, kaip tiriami tokie dalykai. Viską darom, ką mums reikia daryti. Kam reikia, tas ir tiria. Bet aš nesiruošiu čia komentuoti tokių dalykų spaudai.“
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių skyriuje 15min.lt antradienio popietę informavo, kad prokuratūra uždraudė pareigūnams komentuoti su įvykiais globos namuose susijusio tyrimo aplinkybes. Policijos atstovai net nesutiko patvirtinti, ar tikrai komisariate gautas tokio turinio vilnietės pareiškimas, ir pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Jekateriną Abbakumovą.
Iš prokurorės J.Abbakumovos 15min.lt atsakymo į paklausimą elektroniniu paštu nesulaukė 10 dienų, todėl persiuntė jį Generalinės prokuratūros (GP) Viešųjų ryšių skyriui.
Prokurorams buvo pateikti trys klausimai:
1. Ar iš tiesų policijoje gautas tokio turinio pranešimas?
2. Ar dėl pareiškimo pradėtas ikiteisminis tyrimas? Kokių apskritai pareigūnai ėmėsi veiksmų, kaip reagavo ir ką nustatė?
3. Jei pranešimas nepasitvirtintų, o paaiškėtų, kad vaiko motina išsigalvojo apie smurtą ir prievartą – ar pareiškėjai gresia baudžiamoji atsakomybė už melagingą pranešimą?
Į dalį šių klausimų GP Viešųjų ryšių skyrius per porą dienų atsakė, šį antradienį redakcijos gautas bendras atsakymas skamba taip: „Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu duomenys apie nepilnamečius skelbtini tik turint jų įstatyminių globėjų sutikimą (šiuo konkrečiu klausime nurodytu atveju būtų vaiko globos įstaiga). Baudžiamojo proceso kodekso 177 str. 1 d. taip pat nurodyta, jog draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius galimus įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.
Patvirtiname, kad š. m . gegužės 26 d. policijoje buvo gautas pareiškimas apie globos namuose galimai panaudotą smurtą ir seksualinę prievartą prieš mažametį. Pranešame, kad teisėsaugos institucijos nagrinėja visas pareiškime nurodytas aplinkybes. Apie pareiškime nurodytas aplinkybes yra taip pat informuoti ir Vaiko teisių apsaugos specialistai.
Pastebėtina, kad Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims už melagingą skundą, pareiškimo pateikimą bei melagingų parodymų davimą.“
GP Viešųjų ryšių skyriuje 15min.lt žurnalistui telefonu papildomai buvo paaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios istorijos nėra pradėtas, o jo perspektyvos – nežinomos.
