Prokuratūra pričiupo žemgrobių grupę, kuriai vogti padėjo ir bažnyčios tarnai

Šiaulių prokurorai žiniasklaidai pristatė išskirtinę bylą, kurioje turtiniais ir korupciniais nusikaltimais kaltinami net 8 žmonės – 6 vyrai ir 2 moterys. Šios grupės kaltinamųjų veiksmai prisidėjo prie neteisėto žemės nuosavybės teisių atkūrimo.
20180110_100103
Andrej Mirnyj

Spaudos konferencijoje bylą pristatė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj.

Jis atskleidė, kad Šiaulių apylinkės teismą pasiekė didelės apimties baudžiamoji byla, kurioje įvairiais korupciniais ir turtiniais nusikaltimais, susijusiais su žemės nuosavybės teisių atkūrimu, kaltinami 8 žmonės – 6 vyrai ir 2 moterys.

A.Mirnyj spaudos konferencijos pradžioje priminė, kad kalba eina apie žemę, kuri buvo nacionalizuota, o nepriklausomoje Lietuvoje – grąžinta.

Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbęs teisininkas – vienas pagrindinių kaltinamųjų. Jis žinojo informaciją apie žemę, kurios jokie artimieji nesiekia susigrąžinti. Todėl sugalvojo pasipelnymo schemą.

Šis Apskrities viršininko administracijos juristas ir keletas rajonų žemėtvarkos skyrių atstovų, žinodami apie niekam nesugrąžintą žemę, surasdavo vyresnio amžiaus asmenis, kuriuos „paversdavo“ paveldėtojais.

Tam būdavo padirbinėjami įvairūs dokumentai: gimimo, santuokos, mirties liudijimai. Net išgalvoti žemės paveldėjimo dokumentai. Vieną tokį prokuroras pademonstravo, teigdamas, kad tokio antspaudo Lietuvoje niekada nebuvo.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Žemės nuosavybės falsifikavimas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Žemės nuosavybės falsifikavimas

Taip būdavo sukuriama falsifikuota išvada, pagal kurią žemė atitekdavo apsimetėliui pretendentui. Vėliau ši žemė būdavo parduodama. Nemažai sklypų yra nusipirkusios užsienio bendrovės, kurios Lietuvoje turi įmones ir dirba žemės ūkyje. Taip pat yra paprastų ūkininkų. Pirkėjai apie apgaulės schemą nieko nežinojo ir šioje byloje yra nukentėjusieji.

Kunigų tarp teisiamųjų nėra

Tvirtinama, kad fiktyviai dokumentus išrašę kunigai baudžiamosios atsakomybės išvengs. Anot prokuroro, jų padarytą nusikaltimą sunku įrodyti – nėra turtinio suinteresuotumo. Jie paprasčiausiai už auką, nesiremdami bažnytinėmis knygomis, išduodavo reikiamą dokumentą. Tokių kunigų iš Šiaulių apskrities – bent keturi.

Didžiausia suma, už kurią buvo tokiu būdu parduotas vienas sklypas, – 790 tūkst. litų. Sklypų vidurkis svyruoja nuo 20 hektarų iki virš šimto.

Nusikaltimą galima vadinti organizuotu. Bent du kaltinamieji tikrai veikė organizuotai, o likusieji kartais atlikdavo reikiamą veiksmą: klastoto dokumento sukūrimui reikiamus antspaudus, parašus.

Fiktyvūs pretendentai į žemę daugiausia buvo linkę į asocialų gyvenimo būdą, girtuokliavimą. Tačiau esminis jų bruožas – vyresnis amžius. Dėl to nemažai jų dabar jau yra mirę. Daugelis jų, sužinoję, kuo yra kaltinami, smarkiai nustebdavo – juk sakė, kad tik kelis hektarus, o ne dešimtis, šimtus! Jiems nuo aferos nubyrėdavo tik katino ašaros – alkoholis, keletas litų.

Didžiausia suma, už kurią buvo tokiu būdu parduotas vienas sklypas, – 790 tūkst. litų. Sklypų vidurkis svyruoja nuo 20 hektarų iki virš šimto.

Valstybė dėl tokių machinacijų patyrė per 165 tūkst. eurų nuostolį, tačiau ši žala netrukus buvo atlyginta. Neteisėtai įgyta žemė restitucijos būdu sugrįžo valstybės žinion, tačiau ją pirkę asmenys ir bendrovės patyrė nuostolį.

Nukentėjusieji, prokuroro žiniomis, patyrė per 1 milijoną 160 tūkst. eurų nuostolį. Nedidelė dalis patirtų nuostolių nukentėjusiesiems yra grąžinta, tačiau didžioji dalis – ne. Turimais duomenimis, areštuoto kaltininkų turto padengti nuostoliams vargu ar pakaks.

Sukčiavimo schemą pastebėjo tik po žemės nuomotojų skundų

Šiaulių prokuratūra informuoja, kad kaltinamiesiems – nuo 39 iki 76 metų, dauguma jų yra Akmenės krašto gyventojai, du – iš Alytaus ir vienas – iš Kauno.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo.

NŽT gavo keliolika skundų iš asmenų, kurie nuomojosi žemę iš valstybės ir sužinojo, kad jų naudojama žemė grąžinama kitiems privatiems asmenims. Pradėjus domėtis šiuo nesusipratimu paaiškėjo, kad tai – gerai suplanuotas nusikaltimas.

Nusikaltimo schema
Nusikaltimo schema

Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus.

Bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje (daugiausiai – Akmenės rajone) yra daugiau nei 900 hektarų.

Bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje (daugiausiai – Akmenės rajone) yra daugiau nei 900 hektarų.

Vienas pagrindinių kaltinamųjų – Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbęs vyras.

Jis kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu.

Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasitaikydavo atvejų, kai pats kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo pažymas. Dokumentai buvo klastojami ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Žemės nuosavybės falsifikavimas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Žemės nuosavybės falsifikavimas

Suklastoti dokumentai buvo pateikiami Žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, kurie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.

Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus – asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas (nusikalstamos veikos buvo daromos 2008–2011 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas pvz. 1992-2001 metais), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų Žemėtvarkos skyrius.

Godumui nebuvo ribų

Įkalbėti asmenys, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė, kaltininkų buvo vežami pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę.

Dokumentai buvo klastojami tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų Žemėtvarkos skyrius.

Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė buvo realizuojama parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę registrų centre ir parduodant žemės, miško ar vandens telkinio sklypus.

Nusikaltėlius išdavė jų pačių didelis noras pralobti. Sukčiaudami jie prarasdavo saiko jausmą ir kai kurias išvadas dubliuodavo.

Dokumentai buvo klastojami tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų Žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į tą patį žemės plotą.

Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažinti 12 žemės naudotojų. Daugumai įkalbėtų asmenų, sutikusių, kad jų vardu būtų atkuriama svetima nuosavybė (dalis jų yra mirę, dalis pripažinti neveiksniais, keliems pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo), ir tiems, kurie surašė įgaliojimus kitiems asmenims, valstybei susigrąžinus neteisėtai apgaule pasisavintą nuosavybę, buvo pateikti civiliniai ieškiniai.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Žemės nuosavybės falsifikavimas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Žemės nuosavybės falsifikavimas

Anksčiau nuo šio ikiteisminio tyrimo atskirta tokio paties pobūdžio byla. Ji nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Joje kaltinami tie patys žmonės, nukentėjusiaisiais buvo pripažinti 9 asmenys.

Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, be kaltinimų dokumento klastojimu, sukčiavimu, antspaudo suklastojimu, taip pat kaltinamas poveikiu liudytojui.

Du valstybės tarnautojai be dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti, taip pat kaltinami ir piktnaudžiavimu tarnyba.Kaltinamiems asmenims Baudžiamasis kodeksas numato įvairias bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą, kurio didžiausia sankcija siekia 8 metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis