Tai, kad baigė ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams, Kauno apygardos prokuratūra pranešė dar lapkričio 12 dieną. Tačiau verdikto nedetalizavo. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo, ar kam yra pateikti kaltinimai, ar byla keliauja į teismą.
Apie ikiteisminį tyrimą papasakojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė.
„Norime pakalbėti apie du ikiteisminius tyrimus. Kalbėsime bendrai apie prokurorų pastangas ginti vaikų teises plačiąja prasme. Mums vaiko interesai – aukščiausias prioritetas. 2017 metais Kauno apylinkės prokuratūroje pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus. Iš jų 28 baudžiamosios bylos buvo perduotos teismui. 82 bylos nutrauktos.
Šiemet skaičius bus šiek tiek didesnis – pradėjome 167 ikiteisminius tyrimus, 39 iš jų perduoti teisminiam nagrinėjimui, 96 bylos – nutrauktos. Smurto ratas sukasi toliau, vaikai žalojami įvairiose situacijose. Vien tik priėmę įstatymą smurto rato mes nesustabdysime, reikia surasti priemones, kaip žmonėms kitaip paaiškinti, kad smurtauti prieš vaiką nėra galima. Kiekviena byla dėl smurto prieš vaikus – skandalingas atvejis. Ikiteisminių tyrimų skaičius auga“, – teigė D.Valkavičius.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras informavo, kad šiuo metu Kauno apylinkės prokuratūroje iš viso yra 23 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kuomet galimai nukentėjo vaikai. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad ikiteisminiuose tyrimuose prokurorai niekuomet nesprendžia vaikų paėmimo iš šeimos klausimų, tai nėra prokuratūros kompetencija, tačiau priima sprendimus dėl tinkamiausios toje konkrečioje situacijoje kardomosios priemonės skyrimo smurtu įtartam asmeniui.
Dažniausia kardomoji priemonė šiuose tyrimuose – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiuo metu tebevykstančiuose tyrimuose tik vienu atveju prokuroras priėmė sprendimą dėl tokios kardomosios priemonės, kuri įpareigoja įtariamąjį gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo.
Kalbėdamas apie tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų trukmę prokuroras nurodė, kad dažniausiai ją lemia tai, kad paskyrus teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, kuri dažnai yra būtina tyrimui, jos tenka laukti apie 6 mėnesius, o atsakymo su išvadomis – dar kelis. Iš viso per 2017–2018 metus tokia teismo psichologinė ekspertizė Kauno prokurorų buvo paskirta 30 kartų.
Jis užsiminė apie du pastaruoju metu vykdytus ikiteisminius tyrimus, kurie sukėlė atgarsį visuomenėje, ir žodį perdavė prokurorei D.Brudnienei.
Viena byla keliauja į teismą
Pirmiausia prokurorė pagarsino, kaip baigėsi ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį, kuris buvo pradėtas pernai spalį, gavus pranešimą iš lopšelio-darželio apie sumuštą mažametį.
Byla perduota teismui, joje įtarimai pareikšti vaiko motinai Evelinai Geležiūnienei.
„Ji kaltinama nežymiu sveikatos sutrikdymu mažamečiui, piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ir pareigomis bei nesunkiu mažamečio sveikatos sutrikdymu“, – teigė D.Brudnienė.
Pasak prokurorės, moteris pirmosios apklausos metu pripažino naudojusi fizinį smurtą, bet pareiškus įtarimus savo kaltę kategoriškai ėmė neigti.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto buvo atliekamas ir moters sugyventinio atžvilgiu, tačiau vėliau nutrauktas.
E.Kručinskienė įtariama sutrikdžiusi viešąją tvarką
„Dėl rugsėjo 29 dieną pradėto tyrimo, kai motina galimai smurtavo prieš mažametį Panemunės parke, tyrimas baigtas lapkričio 12 dieną. Proceso dalyviams paskelbta apie galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iki lapkričio 16 d. jie gali pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Gavus juos, bus sprendžiama dėl galutinio procesinio sprendimo.
Ikiteisminio tyrimo metu vaikų tėvui taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl smurto prieš mažamečius vaikus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Tyrimas motinos atžvilgiu baigtas. Galutinis įtarimas motinai pareikštas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kadangi mažametis fizinį smurtą patyrė viešoje vietoje. Nustatyta, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Mažamečiui sukeltas fizinis skausmas išlieka – viešosios tvarkos pažeidimas apima tai. Jei byla nukeliaus į teismą, motinai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų. Galutinis sprendimas procese dar nėra priimtas – šiuo metu dalyviai gali susipažinti su medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu vaikų tėvui taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl smurto prieš mažamečius vaikus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę“, – teigė prokurorė.
Pasak jos, pašalinių, mačiusių šį galimą smurto atvejį, yra ne vienas. Taigi liudininkas ne tik tas asmuo, kuris pranešė policijai apie įvykį. E.Kručinskienė yra teigusi, kad šis praeivis ją tiesiog užsipuolė, persekiojo, vijosi. Ar prieš jį patį nėra pradėta jokių procesinių veiksmų?
„Pareiškimo dėl šio asmens galimų nusikalstamų veikų prokuratūroje nėra gauta“, – atsakė prokurorė.
Paklausta, kada paaiškės, ar byla keliauja į teismą, prokurorė paaiškino, kad tai priklausys nuo proceso dalyvių pateiktų prašymų, jei tokie bus gauti. Gali prireikti atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jei tie prašymai bus patenkinti.
D.Valkavičiaus teigimu, yra vertinami ir šioje istorijoje nuskambėję vaiko teisių specialistų veiksmai.
„Kiek aš esu informuotas, yra atliekami patikrinimai – tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tiek Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlieka patikrinimą, yra vertinami pareigūnų veiksmai. Kai gausime išvadas, kalbėsime apie jų turinį. Pabrėšiu, galutinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas“, – sakė D.Valkavičius.
G.Kručinskas viešai yra užsiminęs apie galimai nederamus laikinųjų globėjų, kuriems buvo perduoti jo atimti vaikai, veiksmus. D.Valkavičius patikino, kad prokuratūrai yra žinoma, jog vyksta patikslinimo stadija dėl procesinio sprendimo priėmimo. Proceso sprendimai, pasak jo, galimi du: bus pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bus atsisakyti dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Pareigūnai šiuos ikiteisminius tyrimus laiko eilinėmis bylomis, kasdiene situacija. Gaila, bet taip yra“, – paklaustas, ar šie tyrimai, sulaukę visuomenės atgarsio, kuo nors ypatingi, atsakė D.Valkavičius.
Ar pranešęs praeivis viešosios tvarkos nesutrikdė?
„Džiaugiamės, kad baigėsi vienas etapas, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Gintaro Kručinsko atžvilgiu. Taip ir turėjo būti. Eglės Kručinskienės situacija yra labai įdomi. Jeigu jos veiksmai vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, tai kodėl to žmogaus, kuris gana ilgai vijosi Eglę Kručinskienę, garsiai šaukė, kaltino nebūtais dalykais, gąsdino vaikus, nevertinami taip pat?“, – klausimą iškėlė Kručinskų šeimos advokatė Rūta Visocnik.
Ji patikino pateikusi prokuratūrai skundą dėl šio vyro veiksmų.
„Susipažinsime su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir spręsime iki penktadienio, pateikti kokį prašymą ar ne. Manau, jis gims. Ar Kručinskai norės teisminių procesų dėl viešai jų atžvilgiu nuskambėjusio šmeižto? Nežinau. Iš esmės šie žmonės nėra linkę ginčytis ir konfliktuoti“, – teigė advokatė.
Įtarimų šešėlis krenta ant visų
Ikiteisminis tyrimas pradėtas rugsėjo 29 dieną, gavus duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį – Eglę Kručinskienę, galbūt smurtaujančią prieš vieną iš savo mažamečių vaikų. Dvejų metų berniukui galimai buvo suduota per rankas.
Moteriai buvo pateikti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat jai buvo apribota galimybė bendrauti su sūnumi.
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai tikino, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus – namuose aptiktų rykštelių, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Kilus skandalui, vaikai grąžinti tėvui, moteriai leista bendrauti su abiem atžalomis.
Viešoje erdvėje tuomet pasklido informacija, kad įtarimų dėl smurto prieš vyresniąją dukrą sulaukė ir vaikų tėvas Gintaras Kručinskas. Teigiama, kad per apklausą apie smurtą prieš ją prabilo pati mergaitė. Pats G.Kručinskas pripažino, kad kažkada yra sudavęs dukrai per užpakalį, prokuratūra dėl to jam oficialiai pareiškė įtarimus.
Tuo pat metu tėvas viešai užsiminė, kad jo dukra galėjo patirti smurtą būdama pas laikinuosius globėjus. Policija ėmėsi šių aplinkybių patikslinimo: lapkričio 9 d. buvo renkama pradinė informacija, ar šis atvejis vertas bylos ir globėjams.
„Tai kaip, sakau, jus ten migdydavo? Mergaitė sako „Griebdavo už pilvo ir judindavo mus“, net taip atsidusau. Sakau, kratydavo? Ar skaudėdavo? Verkdavai? „Verkdavau““, – lapkričio 7 d. „LNK Žiniose“ pasakojo G.Kručinskas.
