„Tikslus užsieniečių skaičius paaiškės tik atlikus tyrimą, bet, manoma, maždaug apie 100 asmenų“, – antradienio popietę BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė, atsakydama į klausimą, kiek užsieniečių galėjo pasinaudoti neteisėta schema.
Prokuratūros atstovė BNS taip pat patvirtino, kad iš septynių sulaikytų Migracijos departamento pareigūnų keturi asmenys yra skyrių vedėjai, vienas – skyriaus vedėjo pavaduotojas, likę du – vyr. specialistai. Įtariama, kad šie asmenys galėjo neteisėtai pelnytis iš leidimų gyventi Lietuvoje.
„Tyrimas apima maždaug pusės metų laikotarpį. Šalių prokuratūra neatskleidžia, siekiant nepakenkti tyrimui. Tai įvairių valstybių piliečiai“, – teigė prokuratūros atstovė.
Įtarimai taip pat pareikšti dviem advokatams, dviem advokatų padėjėjams bei dar dviem fiziniams asmenims.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra antradienį pranešė, kad tiriama galima korupcinė schema, pagal kurią ne Europos Sąjungos šalių piliečiai, pageidaujantys gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje arba tokius leidimus prasitęsti, mokėjo pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams.
Įtariama, kad advokatai ir jų padėjėjai perduodavo savo pažįstamiems asmenims, turintiems ryšių Migracijos departamente, o šie – Migracijos departamento pareigūnams, galintiems padėti, kad leidimai užsieniečiams būtų išduodami greičiau.
„STT turi duomenų, kad šioje schemoje dalyvavę Migracijos departamento pareigūnai už paslaugas vieni su kitais taip pat atsiskaitinėjo pinigais“, – sakoma pranešime spaudai.
Migracijos departamente, advokatų kontorose bei kitų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose bei automobiliuose atliktos kratos.
Kaip sakoma teisėsaugos pranešime, užsieniečiai, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu dažnai pasinaudoja fiktyviai įsteigtomis įmonėmis, rečiau – fiktyviomis santuokomis su Lietuvos piliečiais. Trečias paplitęs būdas – įsigyti nekilnojamo turto Lietuvos teritorijoje.
Prokuratūros teigimu, teisės aktuose egzistuojančios spragos, leidžiančios užsienio piliečiams pasinaudoti minėtais pagrindais leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti, smarkiai padidina užsienio šalių piliečių, norinčių įgyti tokį leidimą ir laisvai judėti Šengeno erdvėje, skaičių.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo.
