Kaip pranešimu spaudai informuoja Generalinė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl šių metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gauto pranešimo, kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti reikšmingi duomenys, kurie, prokuratūros vertinimu, patvirtino pradinę informaciją. Tyrimas baigtas nustačius visas faktines įvykio aplinkybes.
Proceso dalyviams susipažinus su tyrimo medžiaga ir negavus prašymų iš proceso dalyvių, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris buvo įteiktas E.Kručinskienei, ir byla perduota teismui.
Baudžiamas kodeksas numato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui numatyta bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (BK 140 str. 3 d.).
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
15min primena, kad prokuratūra keitė įtarimus ne kartą. Iš pradžių E.Kručinskienei buvo inkriminuojamas tiek smurtas prieš sūnų, tiek viešosios tvarkos pažeidimas. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje prokurorė Daiva Brudnienė patikino, kad paliekami tik įtarimai dėl visuomenės rimties sutrikdymo. Po dviejų dienų paskelbta, kad E.Kručinskienė vėl įtariama fizinio skausmo savo mažamečiui vaikui sukėlimu.
Šio didžiulio visuomenės dėmesio susilaukusio ikiteisminio tyrimo metu įtarimai mušus dukrą buvo pareikšti ir E.Kručinskienės sutuoktiniui Gintarui Kručinskui, tačiau galiausiai ikiteisminis tyrimas vyro atžvilgiu buvo nutrauktas.
Atsisakė pradėti tyrimą dėl globėjos veiksmų
Buvo sprendžiama ir dėl globėjos, kuriai buvo perduoti laikinai globai iš Kručinskų šeimos paimti abu mažamečiai vaikai, veiksmų. G.Kručinskas viešai ją apkaltino smurtavus prieš jo atžalas.
2018 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo įstaiga priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl globėjos veiksmų, konstatuodama, kad nepadaryta nusikalstama veika.
Pasak Generalinės prokuratūros, Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Ikiteisminio tyrimo įstaiga priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl globėjos veiksmų, konstatuodama, kad nepadaryta nusikalstama veika.
Tais atvejais, kai sprendimą priima ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras patikrina sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Įvertinus 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo motyvus ir atliktus veiksmus, Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą panaikinti ikiteisminio tyrimo tyrėjo sprendimą, kadangi, jos manymu, tikslinant aplinkybes, nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti įvykio aplinkybes ir pagrįstai spręsti ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad tikslinant aplinkybes galima atlikti ne tik liudytojų apklausas, įvykio vietos apžiūrą, bet ir pareikalauti duomenų bei dokumentų iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų.
Ikiteisminio tyrimo įstaiga, atlikusi papildomai aplinkybių tikslinimo veiksmus, 2018 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl globėjos veiksmų, konstatuodama, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras 2018 m. lapkričio 19 d. patvirtino minėtą sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
E.Kručinskienė kreipėsi į prokuratūrą ir dėl praeivio, kuris iškvietė policiją, veiksmų prieš ją. Tikinama, kad šis asmuo persekiojo E.Kručinskienę su vaikais, grasino jai.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės spaudai Izabelės Bočkienės, dėl praeivio policija dar atlieka aplinkybių patikslinimą.
Įtarimų šešėlis krenta ant visų
Ikiteisminis tyrimas pradėtas rugsėjo 29 dieną, gavus duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį – E.Kručinskienę, galbūt smurtaujančią prieš vieną iš savo mažamečių vaikų. Dvejų metų berniukui galimai buvo suduota per rankas.
Moteriai buvo pateikti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat jai buvo apribota galimybė bendrauti su sūnumi.
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai tikino, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus – namuose aptiktų rykštelių, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Kilus skandalui, vaikai grąžinti tėvui, moteriai leista bendrauti su abiem atžalomis.
