Moteris į teisėsaugos akiratį pakliuvo, kai buvo nustatyta, jog gaudama socialinę paramą ir niekur nedirbdama, ji iš nežinomų šaltinių gavo 450 tūkst. litų, už kuriuos įsigijo butą Kauno centre.
Valstybės kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė atmetė kaltinamosios versiją, esą butą ji įsigijo iš dovanų, gautų per vestuves ir gavusi paskolą iš Austrijoje gyvenančios giminaitės. Prokurorės teigimu, menkai tikėtina, kad pagyvenusi moteris būtų su savimi autobusu gabenusi 250 tūkst. litų užuot juos pervedusi per banką.
Tokia versija kaltinamoji mėgino pagrįsti, kodėl apie gautą paskolą neišliko jokių duomenų, išskyrus jos sudarymo dokumentą.
Ankstesniame teismo posėdyje dalį pajamų R.Petravičiūtė bandė pagrįsti savo vestuvių vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jai teikiamos brangios dovanos.
Dvidešimties minučių trukmės epizoduose matyti, kaip po vieną prie stalo kviečiami svečiai, kurie, išgėrę į jaunųjų sveikatą, traukia iš kišenių dovanas, daugiausia - 50 ar 100 JAV dolerių kupiūras. Įraše matomų banknotų suma galėtų sudaryti kelis tūkstančius JAV dolerių.
R.Petravičiūtės gynėjo teigimu, jai buvo įteikta dovanų už 40 tūkst. litų, pinigų butui ji taip pat gavusi iš šeimos bei pardavusi anksčiau turėtą nekilnojamąjį turtą. Jo teigimu, net ir neįrodžius šių aplinkybių, kaltinamosios nuteisti negalima, neįrodžius, kad ji pajamas butui pirkti gavo iš neteisėtos veiklos.
Tuo metu prokurorė rėmėsi kaunietės giminaičių parodymais, kad santaupų moteris neturėjo, o pinigų jie jai neskolino.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija R.Petravičiūtei priskaičiavo 170 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepatenkino jos skundo ir įpareigojo šią sumą sumokėti.
Mokesčių inspekcijos specialistai lygino mokesčių mokėtojos ir jos šeimos narių asmenines išlaidas su gautomis pajamomis. Per visą tikrintą laikotarpį, nuo 1999 metų moters išlaidos buvo gerokai didesnės nei gautos pajamos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kaunietė negalėjo turėti beveik pusės milijono litų butui pirkti.
