Skųsti nuosprendį J.Radzevičiaus byloje turi teisę tik proceso dalyviai – šiuo atveju prokurorai, nukentėjusieji ir pats kaltinamasis. Jei apeliacija liks neparašyta, per 20 parų nuosprendis įsiteisės.
J.Radzevičiaus advokatas Arūnas Paukštė 15min.lt jau patvirtino, kad neskųs nuosprendžio.
– Dėl J.Radzevičiui paskelbto nuosprendžio visuomenėje kilo aršių diskusijų – ar norėtumėte iš profesinio ir žmogiško intereso aukštesnės instancijos teisme pasitikrinti, ar iš tiesų pirminis verdiktas šioje byloje teisingas? – 15min.lt pasiteiravo valstybinį kaltinimą Jono Radzevičiaus baudžiamojoje byloje palaikančio prokuroro Sigito Jankausko.
– Aš jau susipažinau su tuo nuosprendžiu ir galiu pasakyti – jis yra geras, teisingas, pagrįstas. O dėl to pasitikrinimo – aš neturiu, ką rašyti skunde. Skųsti nuosprendį vien dėl paties skundimo, kai nėra ką skunde motyvuoti, mano galva, primintų pigų politikavimą.
– Pamename garsiąją Andriaus Ūso bylą dėl kaltinimų pedofilija. Joje po pirmosios instancijos teismo verdikto tarsi irgi buvo viskas aišku, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai gana dirbtinai pateikė skundą vien tam, kad tokiame rezonansiniame procese neįsiteisėtų nepatikrintas pirminis nuosprendis.
– Mūsų aptariamoje byloje, manau, vienintelis įmanomas atvejis, kad nuosprendis būtų apeliacine tvarka peržiūrėtas – jei pats Radzevičius su advokatu to norėtų. Prokuroro pozicija – ten nėra, ką skųsti. Teismas iš dalies sutiko su prokuratūros nuomone ir nuosprendis yra toks, koks yra. Neįsivaizduoju, kas čia valstybės vardu galėtų įsikišti į šį procesą ir siekti nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme.
– Jei dalis visuomenės taip kritikuoja teisiamiesiems taikomas įstatymuose numatytas lengvatas – gal reikia jas tiesiog panaikinti?
– Jokių lengvatų naikinimo negali būti. Lengvatos visada turi būti įmanomos, jei yra teisėtas pagrindas jas taikyti. Kiekvienam žmogui, jei jis to vertas, turi būti suteiktas šansas pasitaisyti.
– Kaip vertinate, kad dalis žmonių vis dar nori deginti teisiamuosius ant laužo?
Kiekvienam žmogui, jei jis to vertas, turi būti suteiktas šansas pasitaisyti.
– Kai ta dalis žmonių bus išrinkta į Seimą, ir Seimas priims įstatymus, kuriais sugriežtins bausmes ir netaikys lengvatų, tada mes galbūt turėsime kitokią situaciją. O kol kas taikomi tokie įstatymai, kokie yra.
– Žmogus vairavo girtas ir pražudė pėsčiąjį – kokia teismų praktika tokiose bylose? J.Radzevičiaus bylos baigtis tikriausiai nėra unikali.
– Aš tik galiu pasakyti, kad tai pirmas toks atvejis mano praktikoje, kad asmuo, nors jo automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje, pats savo pinigais atlygintų tą žalą, sutvarkytų kapus ir visą kitą. O šiaip būna visokių bylos baigčių, kaskart viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių visumos. J.Radzevičiaus byloje buvo dvi svarbios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
– Teoriškai teismas galėjo priimti dar palankesnį J.Radzevičiui sprendimą – kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, bylą nutraukti?
– Galimas variantas, teismas bet kurį sprendimą galėjo priimti. Bet tokiu atveju tada jau mes galvotume, ar iš tikrųjų čia teisingas toks sprendimas ir ar nereikia jo apskųsti. Šiuo atveju, kokį teismas priėmė sprendimą, tokį mes turime gerbti.
O kad yra skirtingų nuomonių – irgi normalu ir suprantama. O kai tas žmogus, kuris nesutinka, pats bus teisėju – jis galės priimti kitokį nuosprendį. Tik neaišku, ar jis bus teisėtas, pagrįstas ir ar nebus apskųstas.
