„Jis kerštingas, nenuoširdus, pavojingas visuomenei. Prašome paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos bausmę“, – trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškė sūnaus netekusi motina Sigita Piatinienė.
Už 20-mečio rokiškiečio Vitalijaus nužudymą Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalį gruziniško kraujo turinčiam klaipėdiečiui Guramiui Džikijai skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Ar tiek priklauso už tai, kad neleidau savęs užmušti?! Ar po tiek metų kalėjimo žmogus išeina į laisvę geresnis?“ – retoriškai Apeliaciniame teisme klausė G.Džikia. Ir nuteistas dvidešimtmetis, ir jo advokatas prašo visiško išteisinimo.
„Mums iki šiol nėra aišku, už ką buvo nužudytas mūsų sūnus“, – teisme sakė aukos motina ir sunkiai tramdydama ašaras ėmė pasakoti kraupias nusikaltimus detales.
Bylos duomenimis, mirtinai sužeistą V.Piatiną žudikas aprengė, įdėjo į kišenes žiebtuvėlį, cigaretes, raktus, tada išnešė į Utenos kolegijos bendrabučio balkoną.
 |
| Guramis Džikia |
Žmogžudystė įvykdyta 2011 m. vasario 17-osios naktį, kai lauke spaudė 23–24 laipsnių šaltis. Nužudytojo tėvai įsitikinę, kad leisgyvis jų sūnus tą šaltį dar pajautė, nes 11 val., kai jau buvo atliekamas palaikų tyrimas, kūnas buvo atšalęs tik iki 27 laipsnių Celsijaus.
Pagal bylą tyrusių pareigūnų scenarijų, žmogžudystė buvo kraupi: peiliu ginkluotas žudikas auką užklupo miegančią.
Verslo ir technologijų fakulteto turizmo ir viešbučių administravimo specialybės studentas iš Rokiškio buvo nužudytas šešiais peilio dūriais į kaklą.
Galvoje aptikta į smilkinį įstrigusi nulūžusio peiliuko geležtė. Iš viso smūgių buvo mažiausiai 14. Vienas jų net pramušė kaukolę.
Dėl peilio advokatas lindo į vamzdį
„O ką aš galiu pasakyti? Vis tiek manęs niekas neklauso...“, – pradėdamas savo baigiamąją kalbą Apeliaciniame teisme, atsiduso 22 metų vaikinas.
Nuteistasis pasakojo, jog ne kartą skundėsi bendrabučio administracijai, kad jo kambario draugas Vitalijus yra labai konfliktiškas, jį skriaudžia, taip pat ne kartą prašė iškraustyti jį į kitą kambarį.
„Koks aš nusikaltėlis, jei stengiausi išvengti šios nelaimės?“, – klausė nuteistasis.
G.Džikia piktinosi, kad prokurorai šioje byloje vadovavosi ne tuo, ką patys ištyrė, o tuo, ką apie nužudymą rašė žurnalistai. Panevėžio teismas, kurio nuosprendis dabar yra skundžiamas, rėmėsi ne tuo, kas yra byloje, o tuo, ką teigė prokurorai.
„Aš jo iš viso nemušiau, ir tai yra įrodyta“, – pareiškė G.Džikia.
„Koks aš nusikaltėlis, jei stengiausi išvengti šios nelaimės?“, – teisme klausė nuteistasis.
Nuteistojo ir jo advokato versija: G.Džikia tą naktį tik gynėsi. Teigiama, kad V.Piatinas grįžo į kambarį po vidurnakčio ir nusinešė į lovą peilį. Guramis dėl to pajuto grėsmę, vaikinai susigrūmė. Anot G.Džikijos, jis tik gynėsi nuo užpuolimo mažu sulenkiamu peiliu. „Tas peilis yra varlėms skrosti!“ – pareiškė advokatas Edvardas Staponkus.
Teisininkas teismui pasakojo apie keistas pagrindinio įkalčio radimo aplinkybes. Nuo 1971 m. teisėsaugoje dirbęs E.Staponkus teigė praėjus porai savaičių po įvykio nuvažiavęs į Uteną apžiūrėti įvykio vietos. Jo dėmesį patraukė netoli bendrabučio esantis upelis, turintis kelio pralaidą. „Įlindau į tą vamzdį. Išsitepiau, kaip velnias, nes niekas, išskyrus mane, ten nelandžioja“, – E.Staponkus pasakojo, kaip rado maišelį su peiliuku, įvyniotu į trumpikes.
G.Džikia yra sakęs, kad kažkur išmetė du peilius. Advokatas mano, kad didesnis peilis galėjo būti išplautas iš maišelio ir nuneštas srovės. Po savaitės pareigūnai įdėmiau apžiūrėjo upelį, tačiau nieko nerado.
E.Staponkus rezgė planą rastą peilį, ant kurio buvo sukrešėjusio kraujo pėdsakų, padėti ant stalo Panevėžio apygardos teisėjams. Vis dėlto teisininkas ryžosi pasikliauti prokurorais. Tyrimų metu patvirtinta, kad kraujas – V.Piatino. Tai ir yra tas peiliukas, kuriuo gynėsi Guramis, konstatavo advokatas.
Teisininkas akcentavo, kad auka nemiegojo ir nebuvo nužudyta bejėgiškos būklės, kaip teigia prokuratūra.
Anot gynybos, jaunuolių konfliktas vyko apie vidurnaktį, o paryčiais Guramis tik išnešė aukos kūną į balkoną.
„Manau, kad teismas nepagrįstai nepripažino būtinosios ginties. Jei nepripažino, gal bent apie būtinosios ginties peržengimą galima pagalvoti“, – svarstė E.Staponkus.
Nužudytojo motinos ašaros
Nukentėjusiųjų advokatas teisme savo ruožtu tikino, kad teisiamojo asmenybė turi būti vertinama ne tik iki nusikaltimo, bet ir jo padarymo metu bei po jo.
„Nusikaltimo metu jis veikė planingai: sutvarkė nužudymo vietą, slėpė įkalčius, bendraudamas su aplinkiniais neatrodė susijaudinęs, nuoširdžiai nesigailėjo, neatlygino nė kiek žalos, praktiškai net neatsiprašė tėvų...“ – teigė atstovas.
Tuo tarpu bylą kuruojanti prokurorė siūlė teisėjų kolegijai atmesti visus tris apeliacinius skundus. Anot prokuratūros atstovės, neteisūs ir Piatinai, reikalaujantys griežčiausios bausmės, ir nuteistasis su savo gynėju, prašantys išteisinimo ar bent švelnesnės bausmės.
„Džikiją erzino Piatino elgesys, santykiai buvo įtempti ir nedraugiški. Jie siekė išgyvendinti vienas kitą“, – kalbėjo valstybės kaltintoja.
Ji priminė, kad ekspertai nustatė, jog G.Džikia įvykio metu nebuvo afekto būsenos, nebuvo tokios būsenos ir po nusikaltimo padarymo.
Posėdyje dalyvavusi nužudytojo motina apsiverkė, kai prokurorė pasakojo, kokį fizinį skausmą jautė Vitalijus, kai po subadymo dar liko sąmoningas.
„Nusikaltimas yra padarytas dėl ilgalaikių pykčių, o ne kaip atsakomoji reakcija į provokuojančius veiksmus“, – prokurorė pabrėžė, kad nei apie nužudymą labai susijaudinus, nei apie būtinąją gintį šiuo atveju neturėtų būti kalbama.
Prokurorės teigimu, Panevėžyje G.Džikijai skirta 16 metų nelaisvės bausmė yra teisinga, nuosprendžio neturėtų keisti ir Apeliacinis teismas.
Apeliacine tvarka šią baudžiamąją bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija verdiktą, kuris įsiteisės iškart, žada skelbti kovo 22 dieną.
