Lietuvoje apsilankęs Dominicas Monchampas dirba detektyvu seržantu Monrealyje, pagrindinis jo tikslas – kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Per savo karjerą jis dirbo daugiau nei su 1800 bylų, apklausė daugiau kaip 600 prostitutėmis dirbančių moterų.
„Ką supratau per visus tuos metus, tai ryšį tarp prostitucijos, seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis ir net smurto artimoje aplinkoje. Visa tai labai glaudžiai susipynę. Ir labai klaidinga manyti, kad prostitucija yra asmeninis pasirinkimas“, – sako D.Monchampas.
Mūsų pokalbis prasideda nuo pasakojimo apie Monrealyje gyvenančią 22 metų mokytoją.
Jos istorijos pradžia atrodo paprasta, mergina sutinka vyrą, jį įsimyli, pradeda bendrauti.
Šis vyras mėgaujasi prabanga, turi butą Toronte, būstą Monrealyje, važinėja nauju BMW automobiliu, keliauja ir švaistosi pinigais.
Būtent todėl mergina nė nesudvejoja, kai po kelių mėnesių draugystės jis paprašo jos pasiimti paskolą ir duoti pinigus jam, nes šiuo metu investavo savo lėšas ir jas atgaus tik po poros mėnesių.
Praėjus porai mėnesių mergina neatgauna savo 5 tūkst. dolerių, slenka savaitės, mėnesiai, iš banko pradeda keliauti laiškai, raginantys susimokėti, jauna mokytoja pradeda nervintis.
Tuo tarpu jos mylimasis atsiprašinėja ir skundžiasi, kad verslas nesiseka. Tačiau jis pasiūlo išeitį, nusiveda merginą į striptizo klubą, supažindina su ten dirbančiomis pažįstamomis ir užsimena, kiek jos uždirba šokdamos ir miegodamos su kitais vyrais.
„O tu juk daug gražesnė už visas jas, ar įsivaizduoji, kiek lengvų pinigų galėtum gauti tu?“ – lyg tarp kitko pasiūlo jis.
Visą šį procesą Kanados pareigūnai vadina prostitucijos normalizacija, jauna mokytoja niekada nepagalvojo apie prostituciją, niekada nesilankė striptizo klube.
„Viskas buvo suplanuota nuo pradžių, bet ji to nežinojo. Ir tuo momentu jis pasako, mes esame blogoje situacijoje, mano pinigai negrįžta, ar galėtum permiegoti su kitu vyru dėl mūsų?“ – pasakoja D.Monchampas.
Mergina sutinka pabandyti, tačiau su viena sąlyga – tai vyks ne jos gimtajame Monrealyje, kur gali būti atpažinta, bet Toronte.
Per pirmąją naktį ji uždirba 2 tūkst. dolerių ir apsidžiaugia, kad tai ilgai nebetruks, dar keli kartai ir skola bankui bus gražinta. Tačiau vaikinas pasiūlo dar geresnę išeitį – visus uždirbtus pinigus jis investuos ir prostitutės karjerą jauna mokytoja galės baigti dar greičiau.
Tačiau pamažu viskas keičiasi, praeina savaitės, vietoje meilių žodžių mergina iš savo mylimojo pradeda sulaukti žeminimų, įžeidinėjimų, jis pradeda su ja elgtis taip, lyg ši darytų ką nors labai šlykštaus.
Kanados pareigūnai ilgą laiką sekė sutenerio mobiliojo ryšio telefoną ir pokalbius tarp jųdviejų. Anot D.Monchampo, šie pokalbiai labai gerai iliustruoja, kaip manipuliuojama prostitutėmis ir kaip jos pastatomos į tokią padėtį, kai galvoja viską darančios savo noru.
„Pokalbių pabaigoje girdite, kas atsiprašinėja. Ne jis. Ji atsiprašinėja, nes ji galvoja, kad ji yra visų nesėkmių ir blogybių priežastis. Jis privertė ją mąstyti, kad viskas blogai yra dėl jos, nes ji nenori dirbti, ji šlykšti, ji kekšė. Prisiminkite, ji mokytoja, ji niekada apie tai net nesusimąstė.
Jis privertė ją mąstyti, kad viskas blogai yra dėl jos, nes ji nenori dirbti, ji šlykšti, ji kekšė.
Jis jai pasakė, kad jai sulaužys kojas, jei ji neparneš jam 5 tūkst. dolerių iki dienos pabaigos. Jis ją priduos policijai, jis panaudojo policiją, kad ją dar stipriau kontroliuotų. Jis žino, kad policija jos neklausys. Jis žino, kad taip darydamas įbaugins ją, ji bijos ir nepasitikės policija“, – aiškina D.Monchampas.
Merginos košmaras baigėsi, kai greitkelyje tarp Monrealio ir Toronto patruliuojantys pareigūnai pastebėjo keistai manevruojantį BMW. Atidžiau pažiūrėję, jie pamatė, kad vairuotojas daužo šalia sėdinčią keleivę.
Automobilis buvo sustabdytas, o mergina pratrūko ir atskleidė policijai, kas vyksta. Į įvykio vietą nedelsiant išvyko D.Monchampas, jam ji papasakojo visą savo istoriją.
Tiesa, tai nebuvo pirmas merginos susidūrimas su pareigūnais, kelis kartus į poros butą Toronte policija vyko dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau tuomet ji nesiskundė ir visą kaltę vertė sau, nes nesitikėjo, kad kas nors patikės prostitutės istorija.
Vieną kartą ji buvo sumušta taip, kad visas vonios kambarys liko kruvinas, aplink mėtėsi išrauti plaukų kuokštai. Po egzekucijos jis privertė ją išvalyti visą kraują, mergina tą ir padarė. Tačiau prarastų plaukų jai buvo taip gaila, kad šių neatsikratė, o paslėpė spintoje.
„Žinojome, kad jos istorija gali būti nieko verta teisme, nes advokatai sakytų, jog ji tuomet melavo policijai, sakė, kad nieko nenutiko. Bet ji nemelavo, ji tiesiog bijojo. Tikrindami istoriją nuvykome į butą, radome truputį kraujo po kriaukle ir plaukus“, – pasakoja D.Monchampas.
Ši prieš keletą metų nutikusi istorija yra pasakojama Kanados pareigūnams, taip siekiama padėti jiems suvokti, kad prostitutėms reikia padėti, o ne jas smerkti.
– Pasaulyje valstybės skirtingai žiūri į prostituciją, vienur ji legali, kitur baudžiami tik klientai, dar kitur tai draudžiama. Jūsų vertinimu, kokia politika yra geriausia? – 15min paklausė D.Monchampo.
– Negaliu atsakyti į šį klausimą. Jei būtų magiškas arba geriausias modelis, kiekviena valstybė jau būtų jį pritaikiusi.
Kad geriau suprastumėte mano patirtį ir požiūrį, aš 24 metus dirbu Monrealio policijoje, pastaruosius 19 metų kovoju su seksualiniu išnaudojimu. Ką supratau per visus tuos metus, tai ryšį tarp prostitucijos, seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis ir net smurto artimoje aplinkoje. Visa tai labai glaudžiai susipynę.
Žmonės bando šiuos dalykus atskirti ir sako, kad prostitucija yra visiškai kas kita nei prekyba žmonėmis ar seksualinis išnaudojimas.
Bet kai pasižiūri į prekybos žmonėmis statistiką, 79 procentai čia patekusių žmonių yra seksualiai išnaudojami, o seksualinis išnaudojimas kyla iš prostitucijos. Mano patirtis rodo, kad šių dalykų atskirti negalima, jie tiesiogiai susiję.
Pagrindinė problema Monrealio policijoje buvo suvokimas apie merginų norą dirbti prostitutėmis. Pareigūnai galvojo, kad jei mergina tampa prostitute savo pačios valia, ji negali būti jokio nusikaltimo auka.
– Tai paplitęs požiūris, kad prostitucija yra asmeninis pasirinkimas. Jūsų patirtis rodo ką kitą?
– Kai pradėjau dirbti tyrėju seksualinio išnaudojimo bylose, dauguma tyrimų buvo nutaikyta į moteris. Kai pats tą dariau, baudžiau prostitutes, nesupratau, kodėl mes taip elgiamės.
Kai tapau policijos pareigūnu, mano tikslas buvo padėtis silpniesiems. Ir man atrodė, kad sulaikydamas tas merginas ir moteris joms kenkiu, paprastai prostitucija jos užsiima, nes praeityje buvo išnaudojamos, užaugo prastuose rajonuose, jas išnaudojo tėvai ir panašiai.
Dabar aš sulaikau tas merginas, o ne klientus, darančius beveik tą patį nusikaltimą. Taip pat ir ne sutenerius, jomis manipuliuojančius, priverčiančius moteris verstis prostitucija.
Dėl to bandžiau, naudodamasis esamais įstatymais, mūsų tyrimus nukreipti kita linkme. Bet net ir pradėję tai daryti pamatėme, kad merginos nenori kalbėti nei apie klientus, nei apie sutenerius, nes jos nepasitikėjo policija. Jos nepasitikėjo niekuo.
Lengva suprasti, kodėl jos mumis nepasitikėjo. Mūsų požiūris į jas buvo labai kritiškas. Tai, kaip mes su jomis bendravome, nebuvo priimtina. O kaip gali būti kitaip, jei su prostitute susidūręs pareigūnas liepia jai užsičiaupti, vadina ją kekše, kitaip įžeidinėja. Ir tuo metu mes bausdavome prostitutes.
Galų gale mes nebegaudėme merginų. Mes mokėme policininkus ir siekėme pakeisti jų požiūrį. Kad merginos pradėtų mumis pasitikėti, kad jos žinotų, jog mes suprantame, kad jos yra aukos, kad jos tapo prekybos žmonėmis aukomis ir kad kreiptųsi pagalbos į mus.
Mes mokėme pareigūnus supratimo, kad prostitutės nėra blogi žmonės, jos turi skirtingą praeitį ir dauguma jų pasirenka prostituciją dėl skirtingų priežasčių.
Tą darėme rodydami ir aiškindami jiems kai kurias bylas. Paaiškinome tų merginų kelią, kaip jos pateko į prostituciją.
– Dažnas argumentas – prostitucija yra seniausia pasaulio profesija...
– Su tuo visiškai nesutinku. Mes tai girdime. Bet taip sakantiems žmonėms visada atkertu, jei jūs turite dukrą, sesę, ar siųstumėte jas į prostitucijos mokyklą, kad jos taptų profesionalios prostitutės?
– Toks posakis normalizuoja prostituciją?
– Būtent. Tai normalizuoja prostituciją, užuot šviestume žmones, kas iš tiesų yra prostitucija. Ir šiuo nesupratimu yra manipuliuojama. Ir kas naudoja tą nesupratimą? Organizuotos nusikaltėlių grupuotės.
Jiems apsimoka, kai žmonės galvoja, kad prostitucija yra nieko baisaus ir čia nėra jokių problemų.
– Taigi, susikoncentravote ne į prostitutes, o į jų klientus. Gal galėtumėte papasakoti apie Kanados patirtį?
– Anksčiau rinka Monrealyje buvo gatvėje, ten dirbdavo merginos. Buvo eskorto agentūros. Bet dabar gatvėse liko nedaug merginų.
Dabar rinka yra internete, merginos reklamuojamos ten. Žiūrėdamas į tuos skelbimus negalite pamatyti, kurios iš jų yra išnaudojamos, o kurios ne. Bet iš Monrealio policijos praktikos galiu pasakyti, kad mažiausiai 80 proc. merginų yra išnaudojamos, jei ne visos.
Ir ką mes padarėme, mes nusitaikėme į klientus. Jie patys pas mus ateina. Mes įdedame prostitucijos paslaugų skelbimų ir jie patys ateina. Ir mus šokiravo, ko jie prašo tų moterų. Taip juos sulaikydavome.
Kodėl moteris yra bloga, o tas vyras turi teisę sumokėjęs daryti ką nori tai moteriai, daugeliu atveju net išprievartauti.
Ir pamatėme pozityvių rezultatų. Užuot gaudę merginas, gaudėme klientus. Vien bendraudamas su klientu supranti, ką moteris, įtraukta į prostituciją, turi išgyventi kiekvieną dieną.
Problema yra ne moterys, kurios tiesiog bando išgyventi arba yra verčiamos taip daryti. Jei nebus klientų, jei nebus mąstančių, kad 2018 metais tu gali nusipirkti žmogų valandai ar dviem, tada nebus prostitucijos.
Kodėl moteris yra bloga, o tas vyras turi teisę sumokėjęs daryti ką nori tai moteriai, daugeliu atveju net išprievartauti. Taip dažniausiai ir būna, nes ji sutinka daryti vieną dalyką, bet nesutinka kitų, o jis vis tiek tai daro.
Kas blogesnis? Mūsų nuomone, klientas yra blogesnis.
Ir patikėkite manimi, jūs būtumėte šokiruotas, jei pamatytumėte, ko jie prašo prostitučių...
– Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių?
– Mes sukūrėme keletą skelbimų, bendravome su klientais. Apsimetėme, kad esame 14-os, 15-os. Kai kurie prašė šlapintis, tuštintis ant nepilnamečių.
Šlykštūs dalykai, jūs nė neįsivaizduojate. Ir jie žinojo, kad merginos, su kuriomis jie kalba, yra nepilnametės.
Tas pats vyksta ir su merginomis, ir su moterimis.
– O po visko, ar matote krintančią prostitucijos paklausą Kanadoje?
– Tai gana nauja. Pokyčiams reikia daugybės metų. Laiko reikia vien tik tam, kad pakeistume viešąją nuomonę apie prostituciją ir seksualinį išnaudojimą.
Jūsų situacija, kiek aš suprantu, atrodo labai panaši į tai, kas vyko Kanadoje vos prieš keletą metų.
– Galiu pasakyti konkrečią situaciją. Kriminalinės policijos biuro pareigūnas konferencijoje apie prostituciją išdėstė argumentus. Jis sakė, kad pagrindinė problema – policija neturi pakankamai pajėgų kovoti prieš klientus, jie šioje srityje taikosi į organizuotą nusikalstamumą. Kodėl taip yra? Pirma, įrodyti, kad žmogus pirko prostitutės paslaugas, būtų labai sunku. Antra, net jei tai įrodytum, bauda už šį nusižengimą yra 90–140 eurų. Kaip vertinate tokius argumentus?
– Matau panašumų. Monrealyje situacija panaši. Tiesą sakant, mums trūksta resursų. Tai pasaulinė problema, nes teisėsauga brangiai kainuoja. O teismai prašo vis daugiau ir daugiau įkalčių šiems nusikaltimams įrodyti.
Sutikčiau su Lietuvos pareigūnu, kad norint parengti rimtą bylą reikia daug laiko ir resursų.
Tai labai komplikuota. Mes einame dviem keliais. Mes kovojame su organizuotu nusikalstamumu, prekiautojais žmonėmis, gatvės suteneriais, kontroliuojančiais merginas. Ir parengti vienai bylai reikia bent mėnesio, kad galėtum ją nešti į teismą. Sutinku su tuo.
O kad parengtum bylą apie klientus, taip pat reikia laiko. Vien tokiai operacijai reikia 30 pareigūnų, jiems sunku apdoroti visus prašymus, gaunamus per skelbimus. Tam reikia daug laiko. O tada reikia kovoti teisme.
Įsivaizduokite, kas yra klientai? Mes pagauname advokatus, policininkus, teisėjus, daktarus, žurnalistus, kunigus, mokytojus.
Dar vienas dalykas. Įsivaizduokite, kas yra klientai? Ką mes pagauname per tuos skelbimus? Mes pagauname advokatus, policininkus, teisėjus, daktarus, žurnalistus, kunigus, mokytojus. Visus. Visi yra potencialūs klientai, nesvarbu, ką jie veikia gyvenime. Tą pamatėme darydami operacijas.
Ir ką galvojate tokie žmonėms darys teisme? Jie kovos iki pabaigos. Jie skirs tam daug pinigų, kad apsaugotų savo garbę, reputaciją, šeimą.
Todėl reikia daug užsispyrimo, planavimo, kad galėtum parengti solidžias bylas.
Mes taip pat turime problemų, mums trūksta resursų. Bet mes nedarome šios operacijos ištisus metus. Tačiau niekas nežino, kada rengsime operaciją, kokios ji bus apimties.
O kai darysime operaciją, dirbsime su žurnalistais, kad visi apie tai sužinotų, jog tokių dalykų netoleruosime ir niekas, naudodamasis prostitučių paslaugomis, nebus saugus.
Ir prostitučių paslaugų pirkimas Kanadoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rimtas nusikaltimas. O jei pirksite nepilnamečių prostitučių paslaugas, mažiausiai pusmetį praleisite kalėjime.
Prieš keletą metų nesitaikėme į klientus. Viskas pasikeitė tada.
– Taigi, pirma reikia pakeisti visuomenės požiūrį?
– Jei norime apginti silpniausius, žmonėms reikia suprasti, kas vyksta.
– Kokia yra situacija su prekyba žmonėmis pasaulyje?
– Tai greičiausiai auganti nusikalstama rinka pasaulyje.
– Kodėl?
– Nenorėčiau blogiems žmonėms suteikti idėjų. Bet pasakysiu, ką man papasakojo vienas gatvės gaujos narys.
Kad prekiautum narkotikais, tau reikia nusipirkti kokaino, jį sumaišyti, jį išplatinti. Tam reikia pinigų. Tam reikia ginklo, kad save apsaugotum. Reikia laiko. Tai rizikinga, nes jei tave pagaus, keliausi tiesiai į kalėjimą, nes vien narkotikų turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Prekiauti mergina yra nemokama. Jei paimsi moterį, ja manipuliuosi ar priversi ją verstis prostitucija, tai nekainuos nieko.
Ir ji kasdien grįš su pinigais. Turėti moterį nėra nelegalu. Internetas viską daro dar paprasčiau. Ne tik prekiauti, bet ir surasti merginas.
Žinote, kai jaunystėje mus tėvai mokė elgtis atsargiai, vengti iš autobusiukų saldainių siūlančių žmonių, nes jie tave pagrobs. Dabar toks žmogus yra kiekvienuose namuose. Nes kiekviena maža mergaitė ir berniukas turi mobiliuosius telefonus.
Ir tie žmonės naudojasi situacija. Jie keliauja į kiekvienus namus ir stengiasi verbuoti jas. Ir jei jos pasiduoda sutenerių taktikoms, jie jas užverbuoja, o jos to net nesupranta.
– Užsiminėte apie švietimą. Kaip edukuoti žmones ir nuo kokio amžiaus apie tai turėtume šviesti jaunimą?
– Nežinau, kokia situacija čia, bet ilgus metus mes neturėjome normalaus seksualinio švietimo. Kas atsitiko, jaunuoliai patys pradėjo mokytis žiūrėdami pornografiją.
Vėlgi tuo naudojasi prekiautojai žmonėmis, normalizuodami prostituciją ir seksualinį išnaudojimą. Dėl to prostitucija lengvai pristatoma kaip pasirinkimas.
Nekalbėčiau su vaikais mokyklose apie prostituciją, seksualinį išnaudojimą. Bet reikia kalbėti apie pozityvius, sveikus santykius. Kad vyrai ir moterys pasitikėtų savimi. Kad natūralu būtų tiesiog pasakyti ne, kai žmogus manipuliuodamas bando priversti daryti tai, ko tu nenori.
Nes jei drausime viską, sakysime, kad prostitucija pavojinga, tu negali daryti to ar ano, tai gali priversti jauną žmogų elgtis priešingai. Pavyzdžiui, jei mergina buvo išnaudojama namuose, jai prostitucija gali pasirodyti kaip logiškas pasirinkimas.
Įsivaizduokite, mergina pagalvos, kodėl neužsiimti prostitucija. Mane išnaudojo mano tėvas, pusbrolis. O kodėl iš to neužsidirbti, užuot būsiu laisvai išnaudojama. Tai labai sudėtinga.
Mergina buvo išnaudojama visą vaikystę. Ji pasirenka tapti prostitute. Ar ji dėl to yra blogas žmogus? Ne. Tas žmogus turi būti vienas iš tų, kuriais visuomenė rūpinasi labiausiai. Visi kiti žmonės turi privilegiją nebūti šioje situacijoje.
Štai kodėl dirbu taip sunkiai, kad pasirūpinčiau tais žmonėmis, nes niekam daugiau jie nerūpi. Visiems rūpi išprievartauta moteris. Visiems rūpi nužudymo auka. Ir tai visiškai teisinga, taip ir reikia daryti.
Skiriame daug resursų ir lėšų kovoti su prekyba žmonėmis ir tai visiškai teisinga. Bet kas nėra gerai, nesirūpinti tomis merginomis. Tai nenormalu ir tai turi pasikeisti.
