Kokios priežastys lemia, kad kartais vairuotojai nė nesusimąsto, jog jų duodamas kyšis yra gerokai didesnis už pačią baudą? Baudų neišmanymas, o gal prastas jų perskaičiavimas, litą pakeitus euru? Pareigūnų teigimu, tokie atvejai – nereti.
„Vienas dažniausių pavyzdžių: nedidelis greičio viršijimas ar ženklo nesilaikymas užtraukia 15 eurų baudą, jei pažeidimas padarytas pirmą kartą, tačiau pareigūnams duodamas 20–30 eurų kyšis. Jei greičio viršijimas užfiksuojamas didesnis ir bauda siekia, pavyzdžiui, 58 eurus, pareigūnams siūloma suma – 100 eurų. Jei bauda siekia nuo 100 iki 300 eurų, kyšiai būna dar didesni“, – LRT.lt komentavo Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas E.Jablonskas.
Viršininkas pateikė ir daugiau pavyzdžių. Štai praėjusių metų gruodį Šalčininkų rajone policijos pareigūnai sulaukė itin stambaus kyšio pasiūlymo – neblaivus vairuotojas pasiūlė jiems net 3310 eurų. Kaip skelbė žiniasklaida, jaunam vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės, jis neturėjo teisės vairuoti. Tačiau pati bauda būtų buvusi gerokai mažesnė.
Duodamas kyšį vaikinas užsidirbo ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją bylą dėl mėginimo papirkti pareigūnus. „Džiaugiamės, kad pareigūnai kyšio atsisakė, bet tai rodo, kad visuomenė siekia išvengti atsakomybės bet kokia kaina. Man sunku paaiškinti, kodėl jis siūlė tokią pinigų sumą – gal buvo ištiktas šoko?“ – svarsto E.Jablonskas. Pareigūnas spėja, kad siūloma suma greičiausiai buvo net didesnė nei pažeidėjo vairuojamo automobilio vertė.
E.Jablonskas prisimena ir dar vieną atvejį, kai buvo sustabdytas latvių verslininkas, kuris nesėkmingai mėgino susitarti su pareigūnais, siūlydamas 500 eurų kyšį. „Jam tokio dydžio bauda tikrai negrėsė, galbūt pusė šios sumos. Bet vėlgi – noras išsipirkti... Apskritai, kai būna 500 eurų kupiūra, neretai būna kriminalinių elementų ir pan. Europos centrinis bankas nutarė atsisakyti 500 eurų kupiūros ir greitai jų turėtų nebelikti apyvartoje“, – primena Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas.
Nori mokėti ne valstybei, o pareigūnui
Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas E.Jablonskas sako, kad policija ieškojo atsakymų, kodėl žmonės vis dar linkę duoti kyšius.
„Yra sovietinis palikimas, korupcinė subkultūra. Tačiau ir jaunimas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, duoda kyšius. Toks lietuvių mentalitetas – žmonės mano, kad viskas kainuoja ir už viską reikia susimokėti, o nepaperkamų nėra. [...] Kitiems apskritai mokėti baudą valstybei yra ne fasonas. Duoda ir sako: valstybei nemokėsiu, bet duodu jums į kišenę“, – sako E.Jablonskas.
Su kyšininkaujančiais pavaldiniais policija kovoja draudimu pareigūnams tarnybos metu su savimi turėti didesnę pinigų sumą.
„Prieš penkerius metus įvedėme sistemą, kad pareigūnas su savimi tarnybos metu negali turėti didesnės pinigų sumos nei 1 MGL (apie 38 eurus). Latviai neseniai padarė tą patį ir kilo didžiulis pasipiktinimas. Atvyko trijų Latvijos televizijų žurnalistai ir teiravosi, ar tai nėra žmogaus teisių ribojimai. Tiesiog keliami aukštesni reikalavimai. Latvių žurnalistai patys pripažįsta, kad Lietuvoje kyšio geriau neduoti“, – LRT.lt kalbėjo E.Jablonskas.
Yra sovietinis palikimas, korupcinė subkultūra. Tačiau ir jaunimas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, duoda kyšius. Toks lietuvių mentalitetas.
Pareigūnų duomenimis, daugiau nei pusė kyšininkų (58 proc.) – neblaivūs vairuotojai, toliau rikiuojasi greičio mėgėjai ir smulkesnius pažeidimus padarę vairuotojai.
Automobilių žurnalistas Dainius Leonavičius teigia, kad įpratimas pareigūnams duoti kyšį likęs iš senų laikų, kai tai padaryti buvo lengva.
„Nereikia pamiršti, kad žmogus, patekęs į tokią situaciją, patiria stresą. Jam dažnai klaidingai atrodo, kad bauda bus didesnė, todėl renkasi mokėti vietoje. Anksčiau būdavo skaičiuojami ir baudos balai – galbūt tai likę vyresnių vairuotojų mintyse. Tačiau apskritai tai yra protu nesuvokiama. Gal vairuotojai galvoja, kad bauda – blogai, todėl su policininkais nori atsiskaityti priimtinesniu būdu. Nors pas mus baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra menkos, nereikia pamiršti, kad už daugelį jų, prasižengus pirmą kartą, galima gauti pusę minimalios baudos“, – primena D.Leonavičius.
Žurnalistas spėja, kad daugelis vairuotojų nežino baudų dydžių: „Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat keitėsi kelis kartus, baudos buvo perskaičiuotos.“
Prieš duodant siūlo pagalvoti, ar tai nėra pinigų švaistymas
2016 metų „Transparency International“ Pasaulinis korupcijos barometras parodė, jog kas ketvirtas Lietuvos gyventojas per pastaruosius metus yra davęs kyšį.
Daugiausia ES kyšininkaujama Rumunijoje (29 proc.), Lietuvoje (24 proc.) ir Vengrijoje (22 proc.). Tiek gyventojų teigia davę kyšį bent už vieną viešojo sektoriaus paslaugą (sveikatos apsaugos, teismų, policijos, už oficialių dokumentų gavimą, valstybės apmokamą išsilavinimą, nedarbingumo lengvatą ar kitas socialines lengvatas).
2016-aisiais su kelių policija susidūrusių ir teigusių, kad davė kyšį, gyventojų buvo 6 proc. – keturiskart mažiau nei 2013-aisiais (23 proc.)
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Ingrida Palaimaitė LRT.lt teigia, jog labai dažnai gyventojai duoda kyšį iš įpročio, baimės ar norėdami paspartinti procesus, nežinodami, kad tas pačias paslaugas gautų ir kyšio neduodami. „Vis dar likęs įprotis duoti, nepasigilinus, kokios pasekmės gresia ir ar tikrai reikia, ar už tai nesu sumokėjęs, mokėdamas mokesčius kiekvieną mėnesį“, – aiškina I. alaimaitė.
„Transparency International“ atstovė sako, kad prieš duodant kyšį reikėtų sustoti ir pagalvoti, kodėl apskritai reikėtų tą kyšį duoti ir ar tai nėra pinigų švaistymas.
Anot I.Palaimaitės, Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad ateis jaunoji karta ir viskas pasikeis, problemos išsispręs ir niekas neduos kyšių.
„Tyrimai rodo, kad jauni žmonės, patekę į sistemą, kurioje yra tam tikros „taisyklės“, jas perima. Dabar svarbiausia – kaip pakeisti tas egzistuojančias „taisykles“. Tai klausimas įvairių įstaigų vadovams, kad jie siųstų aiškią žinutę, jog yra prieš kyšininkavimą, korupciją. Tuomet ir gyventojams bus aišku, kad kyšio duoti nereikia“, – LRT.lt kalbėjo I.Palaimaitė.
