„Gerų žmonių šiaip sau nešaudo. Beje, kitoje laiptinėje vakar mirė dar vienas kaimynas. Apie keturiasdešimties metų. Mirtis sėjasi pas mus“, – prabilo lauke sutiktas pirmasis Baltų pr. 31-ojo namo gyventojas.
Šalia stovėjęs jo draugas Kazys tikino, jog kovotojas gyveno gana uždarai, tačiau daugelis kaimynų jį žinojo. Bent jau iš matymo. Policija iš jų kiemo po lemtingojo trečiadienio vakaro išvyko tik 04.15 val. ryto.
Kai tik Remigijus pamatydavo mane, tempiančią lauk vežimėlį, prišokdavo padėti. Štai ir visai neseniai susitikome pirmajame laiptinės aukšte. Jis staigiai metė savus maišus ir puolė nešti vežimėlį, – pasakojo kaimynė.
„Daugelis šūvius palaikėme paprasčiausiais fejerverkais. Galvojome, jog jaunimas vėl petardas mėto. O tik vėliau paaiškėjo, kad prie laiptinės nužudytas žmogus. Šauta bent 7 kartus. Kieme tuo metu buvo viena moteris su vaiku. Kažkas matė, kaip žudikas, paleidęs šūvių seriją, nubėgo į dešinę“, – teigė Kazys.
Buvo itin paslaugus mamoms su vaikais
Šeštame aukšte gyvenanti Aistė R.Morkevičių prisimena kaip itin paslaugų kaimyną.
„Nebendraudavome mes su juo. Bet kai tik pamatydavo mane, tempiančią lauk vežimėlį, prišokdavo padėti. Štai ir visai neseniai susitikome pirmajame laiptinės aukšte. Jis staigiai metė savus maišus ir puolė nešti vežimėlį. Kai pats turi ne vieną mažą vaiką, suprato mano vargus. Jokių įtartinų draugų su juo aš nematydavau. Nesivesdavo jų į namus. Kas galėjo nutikti? Gilesni vandenys čia sruvena“, – gerų žodžių nužudytam kovotojui negailėjo Aistė.
Daug daugiau apie toje pačioje laiptinėje gyvenusį R.Morkevičių galėjo papasakoti kitas viešai prisistatyti nepanoręs jo kaimynas. Lemtingąjį trečiadienio vakarą jis ruošėsi, kaip ir kiekvieną dieną, išvesti pavedžioti šunį, kai staiga išgirdo 4-5 vienas po kito einančius šūvių garsus.
„Garsas buvo didžiulis. Pagalvojau, kad fejerverkai. Bet mūsų šuo ėmė labai stipriai loti. Nubėgau į virtuvę, pakėliau žaliuzes ir pamačiau prie laiptinės durų Remigijaus daiktus: tašę, kepurę, telefoną, kažkokią oranžinę dėžutę. Vyravo spengianti tyla. Praėjo kažkokia moteris. Pažiūrėjo į daiktus ir nuėjo.
Išėjau lauk. Pamačiau tolėliau nuo laiptinės parkritusį Remigijų. Krūtinėje matėsi bent jau trys šautinės žaizdos. Kaimynė jau buvo spėjusi iškviesti greitąją. Aš iškviečiau policiją. Iš gretimo namo atėjo vyras. Jis teigė tą akimirką, kai pasigirdo šūviai, rūkęs balkone. Matęs, kaip kažkoks vyras ramiai šalinasi iš įvykio vietos“, – įvykių seką prisiminė nužudytojo kaimynas.
Pasak jo, žudikas turėjo savos aukos laukti tamsioje vietoje, tolėliau nuo laiptinės durų – galbūt vaikų žaidimų aikštelėje. Ten tamsu – nors į akį durk. Šauta, jo nuomone, iš nugaros.
„Kulkos, matyt, perskrodė Remigijų ir nuskriejo į mūsų namo sieną. Ne viena skylė dabar yra prie laukinių durų. Suskaičiavau 4-5. Matyt, Remigijus dar stengėsi bėgti, nes jo daiktai gulėjo prie pat durų, apšviesti, o jis rastas tolėliau, tamsesnėje vietoje, už kokių 5-6 metrų. Vis pagalvoju, kad tuomet galėjau vesti šunį ar kas kitas iš kaimynų galėjo išeiti iš laiptinės. Dukra tuo metu turėjo iš mokyklos vakarėlio grįžti. Kaip tuomet? Juk piko metas, žmonės vaikščioja. Žudikui tas nebuvo svarbu“, – toliau pasakojo vyriškis.
Kiemuose susitikdavo su įtartinais „draugais“
Pasak R.Morkevičiaus kaimyno, žudikas turėjo savos aukos laukti tamsioje vietoje, tolėliau nuo laiptinės durų – galbūt vaikų žaidimų aikštelėje. Ten tamsu – nors į akį durk. Šauta, jo nuomone, iš nugaros.
Paklaustas, kodėl R.Morkevičius sulaukė tokio likimo, jis beveik nesuabejojo, jog tai – išdava jo gyvenimo būdo.
Anot vyro, anksčiau kieme Remigijus susitikinėdavo su įtartinos išvaizdos vyrais. Susimatydavo su jais ir prie netoli veikiančių lošimo namų ar kitų daugiabučių kiemuose. Niekad šių „draugų“ nesivesdavo į butą. O štai kieme dažnai girdėdavosi šūkavimai.
„Visko anksčiau pasitaikydavo. Ir basas su chalatu į kiemą išeidavo. Štai tą naktį, kai Rotušės aikštėje sumušė užsienietį, jis grįžo girtas. Daužė laiptinės duris, rėkė, kvietė savo draugę Raimondą. Matyt, ši neatidarė jam durų. Tai agresiją jis išliejo ant pašto dėžutės. Taip davė, kad suplojo visą. Vėliau ją atpirko. Tačiau blaivo jo niekada nesu matęs agresyvaus. „Nuotykiai“ prasidėdavo tik užgėrus.
Pastarąjį pusmetį Remigijus buvo aprimęs. Pasidarė mandagesnis su kaimynais. Matyt, aprimo po teismo. Padarė išvadas. Tačiau ankstesnis gyvenimas atsivijo. Viskas tuo nesibaigs. Kažkas vyks toliau“, – tikino kaimynas.
Pasak jo, R.Morkevičius ilgą laiką Baltų pr. 31-ajame name gyveno su močiute. Vėliau, jai mirus, – su pirmojo vaiko, kurį nuolat ir vėliau atsivesdavo į šeimą, mama, o prieš keletą metų įsikraustė jau kita gyvenimo draugė – Raimonda.
Kaimynų teigimu, labiausiai R.Morkevičius sutardavo su aukštu žemiau gyvenančiais didelės vertės turto prievartavimu bei vagystėmis pagarsėjusiais broliais Šestakovais, pravarde Romaniukai.
Šaudyta iš automato?
Lemtingojo vakaro įvykius prisiminė ir dar vienas kaimynas – Rolandas. Jis prisipažino su R.Morkevičiumi sutardavęs gerai, nieko blogo apie jį negalėjo pasakyti. Kadangi ir pats – buvęs sportininkas, dažnai su kaimynu aptardavęs sporto, kitus gyvenimo reikalus.
„Remigijus darėsi bute remontus. Prieš kokį mėnesį naujus baldus jam atvežė. Siūlė man, kaip buvusiam baldininkui, užeiti apžiūrėti. Norėjau padėti, bet laiko trūko. Jis į mane kreipdavosi visada „Jūs“. Malonus buvo. Visad su puikia nuotaika. Kaip kaimynas – itin korektiškas. Reiks nueiti palydėti jį į paskutinę kelionę“, – gražiai apie kovotoją atsiliepė vyras.
Trečiadienio vakarą jis išgirdo šūvių seriją.
„Toks kietas garsas. Manau, šaudyta iš pistoleto-automato. Esu tarnavęs, tai garsas buvo panašus į tą, kuris girdimas poligone. Pažiūrėjau pro langą, nieko nesimatė. Tuomet sūnus vedė šunį, gal po kokių dešimties minučių, ir grįžęs pranešė, jog guli be sąmonės vyras. Man išėjus, atvyko greitoji pagalba. Bandė gaivinti, darė dūrius į krūtinę, bet nepadėjo.
Nulipo Remigijaus draugė, pradėjo verkti. Jos iki Remigijaus neprileido. Kūną išsivežė tik po vidurnakčio. Manau, žudikas jo laukė tamsoje. Baisu, juk žmonės mūsų kieme eina ir eina. Kaip galima taip drąsiai šaudyti? Galėjome pasitaikyti kiekvienas. Kulka galėjo kliudyti bet ką. Vis nelaimės čia pas mus. Štai priešais daugiabutyje juk kilo tas garsusis gaisras, kai žmonės šokinėjo pro balkonus gelbėdamiesi“, – susimąstė Rolandas.
Paklaustas, ar pastebėjo, jog R.Morkevičių lankytų kriminalinio pasaulio atstovai, vyras patikino anksčiau matęs, jog jis kalbasi su įtartina „chebryte“.
„Stovinėdavo tokie kieme su sportinėmis kelnėmis. Vasarą pasitaikydavo juos pamatyti“, – atsakė vyras.
15min primena, kad nužudymą tiriantys pareigūnai mano, kad trečiadienį nušautas kovotojas galėjo tapti gaujų konflikto auka.
Prie laiptinės, kurioje gyveno R.Morkevičius, nuo ankstaus ketvirtadienio ryto vienas po kito rinkosi žmonės – įpusėjus dienai, jau degė kelios dešimtys žvakių. Augo ir baltų rožių krūvelė.
