„Posėdis vyks vasario 2 dieną, iki to laiko tikimąsi, kad bus išspręstas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvai“, – BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė.
Baudžiamoji byla teismui buvo perduota šiemet vasarį, jos pradėti nagrinėti Lietuvos teismams taip ir nepavyko.
Dabar Rusijoje kalintis R. Zamolskis kaltinamas Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius įvykdęs itin sunkius nusikaltimus.
Pasak J. Gudelienės, R. Zamolskis ir jo sutuoktinė rašo laiškus Panevėžio teismui, informuoja apie savo padėtį Rusijoje.
Teismui sutuoktiniai buvo pateikę neoficialią informaciją, kad Rusijos kompetentinga institucija yra priėmusi nutartį, kuria sutiko R. Zamolskį perduoti Lietuvai.
„Teismas jokių oficialių dokumentų procese dėl perdavimo Lietuvai neturi“, – BNS yra sakiusi J. Gudelienė.
Prokuroras Tomas Uldukis siūlė teismui per Teisingumo ministeriją kreiptis į Rusiją, kad ji atsiųstų sutuoktinių minimus raštus, taip pat teirautis Rusijos, ar ji galėtų užtikrinti R. Zamolskio dalyvavimą nuotoliniu būdu Lietuvoje vykstančiame procese.
Pasak J. Gudelienės, teismo proceso dalyvių prašymų teismas nesprendė.
Išsiskyrė teismų pozicijos dėl bylos nagrinėjimo
R. Zamolskio baudžiamąją bylą prokuratūra teismui perdavė dar vasarį, tačiau jos nagrinėjimas kol kas nepradėtas.
Šią bylą Panevėžio apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs grąžinti prokurorams. Tąkart teismas buvo nurodęs, jog, be kita ko, per ikiteisminį tyrimą nesilaikyta reikalavimo dėl kaltinamojo akto nuorašo įteikimo R. Zamolskiui, prokurorai nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp bylos duomenų, susijusių su R. Zamolskio galimu nepakaltinamumu.
Be to, Panevėžio apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu tinkamai neišspręstas klausimas dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvai ir jo galimybės dalyvauti baudžiamajame procese.
Tačiau aukštesnės instancijos Apeliacinis teismas priėmė kitą sprendimą ir nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama teisme.
Aukštesnės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta daugybė veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su R. Zamolskio psichikos sveikatos būkle, atlikta ekspertizė, per ją bus atsakyta į visus suformuluotus klausimus.
Be to, nagrinėjant bylą, iškilus papildomų klausimų dėl kaltinamojo psichikos sveikatos būklės, teismas turi teisę pats skirti papildomą ekspertizę, apklausti ekspertus ir atlikti kitus būtinus veiksmus.
Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad prokuratūra ėmėsi tinkamų veiksmų, susijusių su kaltinamojo akto įteikimo R. Zamolskiui, kuris slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Rusijoje, atsisakančioje jį išduoti Lietuvai.
„Išnagrinėjus prokuroro skundą, nustatyta, kad prokuratūra ne tik pagal galiojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas išsiuntė kaltinamąjį aktą Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai, bet ir pateikė papildomą prašymą dėl kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos medžiagos kopijos elektroninėje laikmenoje įteikimo kaltinamajam“, – pažymėjo teismas.
Anot jo, nors tiesioginio atsakymo dėl kaltinamojo akto įteikimo R. Zamolskiui iš Rusijos iki šiol negauta, atsižvelgęs į kitus bylos duomenis, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinamasis aktas R. Zamolskiui yra įteiktas.
Itin sunkūs nusikaltimai
Lietuvis šiuo metu kali Rusijoje už šios šalyje įvykdytus nusikaltimus.
Panevėžio teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.
Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.
Per išpuolį sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).
2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Per Vilniaus centre vykusį susišaudymą buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę pareigūnai.
Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.
R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.
Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.
Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.
Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.
2001-aisiais paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis sulaikytas Rusijoje.
2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.
R.Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.
Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti, tačiau Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono teismas tai atsisakė padaryti.
R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.
Pagal 2017 metais priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, R. Zamolskis Lietuvoje gali būti teisiamas ir jam nedalyvaujant teismo procese.
