Savo baigiamojoje kalboje valstybinė kaltintoja teigė, jog A.Pupšta veikų padarymo metu suvokė veikos pavojingumą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, yra pakaltinamas.
Anot prokurorės, jo nusikaltimais sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šių nusikaltimų padarymo, buvo aiškiai išreikštos jo polinkiais nusikalsti. Nors yra jaunas, tačiau, prokurorės įsitikinimu, A.Pupštos padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės charakteristika apibūdina jį kaip socialiai pavojingą asmenį – nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, naujus nusikaltimus padarydavo praėjus neilgam laiko tarpui, nusikaltimai ypač sunkėjo.
Kaip teigė valstybinė kaltintoja, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pastaroji aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė teigė, jog A.Pupštos prisipažinimas nužudžius A. M. esąs nesavanoriškas ir nenuoširdus, bet nulemtas byloje esančių pakankamų jo kaltės įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Nuoširdus gailėjimasis įvykdžius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, kt., tačiau tai, prokurorės teigimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis prokurorė prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Už padarytas nusikalstamas veikas prokurorė teismo prašė A.Pupštai paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius – patenkinti visiškai.
Tardamas savo paskutinį žodį A.Pupšta pareiškė, kad dabar sutinkantis su visais pareikštais civiliniais ieškiniais. Teismo prašė paskirti jam terminuotą bausmę – laisvės atėmimą 25 metams. Kaltinamasis paaiškino, jog norės anksčiau atsidurti laisvėje, kad pasimatytų su savo mama, seserimi.
Pasmaugė dėl 300 eurų
Dviejų žmogžudysčių aplinkybės ėmė aiškėti po to, kai šių metų vasario pabaigoje, prie miškelio Raseinių rajone buvo rastas taksi automobilis, o šalia jo gulintis negyvas 60 metų V. M.
Neilgai trukus nustatyta, kad automobilio savininkas buvo nužudytas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė policijai žinomą A.Pupštą.
Bylos duomenimis, lemtingąjį vasario 19-osios vakarą, būdamas Ariogaloje, A.Pupšta pažįstamo V. M. paprašė, kad šis savo automobiliu jį nuvežtų į Raseinius, V. M. sutiko. Tyrimo duomenimis, kaltinamasis galėjo žinoti, kad vairuotojas turi pinigų, todėl važiuojant jam kilo mintis tuos pinigus pagrobti.
Kaltinamasis iš pradžių taksi vairuotoją pasmaugė, tada pagrobė 300 eurų, išstūmė nužudytąjį iš automobilio ir pats nuvažiavo į degalinę. A.Pupšta degalinėje išsiaiškino, kokiu keliu reikia važiuoti į Raseinius, paaiškėjo, kad jis turi grįžti tuo pačiu keliu. Bylos duomenimis, A.Pupšta privažiavęs prie įvykio vietos – gulinčio automobilio savininko – nutarė taksi automobilio atsikratyti, jį palikdamas prie V. M. ir pats iš nusikaltimo vietos pasišalino. Kaip vėliau teigė kaltinamasis, tada jis manęs, kad taksi automobilio savininkas esąs dar gyvas.
Per ikiteisminį tyrimą A.Pupšta kalbėjo, jog lemtingąjį vakarą kelyje į Raseinius jis sėdėjo šalia vairuotojo V. M. ir gėrė alų. Begeriant alų, anot kaltinamojo, jam atėjo mintis, ir jis V. M. pasakė „pasuk į keliuką nuo pagrindinio kelio“, po jo pasakymo V. M. pasuko į kairę, ten buvęs kažkoks užrašas, A.Pupšta patikslino, kad tas keliukas vedęs į mišką.
Kodėl smaugė – paaiškinti negalėjo
Kaltinamasis pasakojo, kad V.M. dar važiavo, kai jis jam ant pečių uždėjo ranką, V. M. sustabdė automobilį. A.Pupštos teigimu, tada jis paėmė su kaire ranka ir apglėbė kaklą V. M. o su savo dešine ranka paėmė už savo kairės rankos ir smaugė V. M., kad šis prarastų sąmonę. Kodėl taip pasielgė, kaltinamasis pasakyti negalėjo. A.Pupšta negalėjo paaiškini, dėl kokios priežasties V. M. liepė pasukti į keliuką, nežino ir kodėl vyrą smaugė.
Išlipęs iš automobilio, A.Pupšta vairuotoją iškėlė iš automobilio ir paliko jį ant žemės, tada paėmė V. M. pinigus iš piniginės, kuri buvusi vairuotojo automobilio durelėse, gulintį V. M. paliko lauke ant keliuko, o pats nuvažiavo su jo automobiliu į degalinę. A.Pupšta degalinėje nusipirko kavos už savo pinigus, o cigarečių – jau už V. M. pinigus. Kaltinamasis pasakojo, jog pardavėja tada jam parodžiusi kelią, kuriuo reikia važiuoti Raseinių link.
Ilgai netrukus jis privažiavo prie ant kelio gulėjusio V. M. – ten, kur jį ir paliko. A.Pupšta sakė žinojęs, kad pažįstamas V. M. turi pinigų, bet, anot kaltinamojo, „važiuoti į Raseinius paprašė šiaip sau, be jokio tikslo ir tuo metu dar neturėjo ir tikslo apiplėšti“. Kaltinamasis teigė V. M. nenorėjo nužudyti, norėjo tik apsvaiginti ir pagrobti pinigus.
Kaltinamas ir sugėrovo nužudymu
Neilgai trukus paaiškėjo, kas tų pačių metų sausio pabaigoje, Ariogaloje galėjo nužudyti 42 metų R. M. Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad konfliktas tarp buto šeimininko ir A.Pupštos galėjo kilti išgertuvių metu.
A.Pupšta teigė nesitikėjęs, kad R.M. nuo jo suduotų smūgių gali mirti. Vyras sakė, kad po laidotuvių buvo nuėjęs prie nužudytojo kapo.
Kaltinamasis pareigūnams pasakojo, kad lemtingąjį vakarą jis pats gėrė savo nusipirktą alų, o R. M. – savo degtinę. Anot kaltinamojo, alkoholinius gėrimus tada jie gėrę atsistoję. A.Pupštos teigimu, begeriant jis kažką pasakė R. M. o šis pradėjęs jį gąsdinti savo pusbroliais, kurie, anot kaltinamojo, esą grįžę iš kalėjimo, gali privažiuoti, davė suprasti, kad A.Pupšta gali būti sumuštas.
Pastarasis neneigė, jog jis konflikto metu buto šeimininkui sudavęs ne vieną smūgį. Nuo patirtų galvos traumų R. M. vasario 6 d. Kauno klinikose mirė. A.Pupšta teigė nesitikėjęs, kad R. M. nuo jo suduotų smūgių gali mirti. Vyras sakė, kad po laidotuvių buvo nuėjęs prie nužudytojo kapo.
Teisme kaltinamasis A.Pupšta savo kaltę pripažino, teismui papasakojo apie įvykio aplinkybes, atsakė į teismo proceso dalyvių pateiktus klausimus. Jaunas vyras iš esmės pakartojo per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus. Jis neneigė, kad už aukos – taksi automobilio vairuotojo – pinigus nusipirko ne tik cigarečių, bet ir automobilį. Kaltinamasis teigė, kad mintis smaugti jį vežusį vairuotoją kilusi tik važiuojant į Raseinius. A.Pupšta patvirtino, kad nusikaltimo metu buvęs neblaivus. Kaltinamasis neneigė, kad 42 metų sugėrovui R. M. smūgius sudavė taip pat būdamas neblaivus.
Šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Daugiau kaip 100 tūkstančių eurų siekianti suma kaltinamąjį A.Pupšą suglumino, vyras teigė, kad su tokia suma nesutinkantis, anot jo, sunkiai įsivaizduojantis, kada tokią pinigų sumą jam pavyktų sumokėti.
