Trys šiauliečiai – 19 kartų anksčiau teistas R. S., 15 kartų teista buvusi jo sutuoktinė I. B. ir jų bendrininkas, 22 kartus teistas R. B., 2021 metų lapkričio mėnesio pabaigoje sėdo į automobilį ir nuvyko į vieno netoli Šiaulių esančio miestelio prekybos centrą, iš kurio per du kartus pavogė 26 butelius įvairių alkoholinių gėrimų, tarp kurių – degtinė, brendis ir kt.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamieji savo kaltės neneigė. Kaltinamoji I. B. teismui sakė vogti į kitą miestą važiavę dėl to, kad Šiauliuose juos jau atpažįsta kaip asmenis, vagiančius iš parduotuvių. Vyko į konkretų prekybos centrą, nes iš kitų vagių buvo girdėję, kad to miestelio prekybos centre nėra apsaugos darbuotojo, prekybos salę saugo pačios pardavėjos ir yra labai patogu vogti. Pasak kaltinamosios, grįžę į Šiaulius vogtus alkoholinius gėrimus už puse kainos pardavė nuolatiniams klientams.
Moteris pridūrė, kad už gautus pinigus nusipirkusi narkotikų. Ji labai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau, kad ateityje nevogs, teismui prižadėti negalėjo, nes nežino, kaip susiklostys gyvenimas išėjus į laisvę. Kaltinamoji tik pažadėjo, kad išėjusi į laisvę iš karto važiuos į Reabilitacijos centrą.
Kaltinamasis R. S. teisme teigė nesutinkantis, kad nusikaltimą darė bendrininkų grupe – vogti ėjęs ne dėl R. S. ir I. B., o dėl savęs. Kaltinamasis R. B. teisme tvirtino, kad įvykio metu jam niekas nepadėjo butelių pavogti, vogęs pats vienas. Pasak prekybos centro, kuriame buvo pavogti alkoholiniai gėrimai, atstovės, nusikaltimas išaiškėjo, kai prekybos centre buvo atlikta inventorizacija. Nusikaltimą padarę asmenys nustatyti pagal vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus.
Pirmosios instancijos teismas šiauliečius pripažino kaltais ir paskyrė jiems bausmes: R. B. – laisvės atėmimą 4 metams 2 mėnesiams, I. B. – laisvės atėmimą 4 metams 10 mėnesių, R. S. – laisvės atėmimą 5 metams. Civiliniam ieškovui – prekybos centrui iš nuteistųjų solidariai priteista 340 eurų turtinei žalai atlyginti. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. ir I. B. nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Nuteistieji apeliacinės instancijos teismo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo paskelbtą nuosprendį ir paskirti jiems švelnesnes bausmes.
Apeliaciniame skunde nuteistoji I. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jai bausmę neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl to, jog tuo metu ji vartojo narkotines medžiagas, buvo nuo jų priklausoma, reikėjo pinigų jų įsigijimui, todėl ir vogdavo. Teigia, kad tik išėjusi į laisvę, ji iš karto važiuos į Reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Šiuo metu ji keičianti savo elgesį, nebevartoja narkotinių medžiagų. Ateityje nori susitvarkyti gyvenimą, dorai bei sąžiningai gyventi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad skirdamas nuteistajai I. B. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir priėmė teisingą sprendimą.
Nuteistasis R. S. skunde nurodė nesutinkantis su nukentėjusiųjų paskaičiuota pagrobto turto verte, anot jo, turto vertė turinti būti paskaičiuota be prekybininkų antkainio, nes prekės esą buvo ne parduotos, o pavogtos. R. S. žodžiais, šioje byloje teisingas pagrobto turto vertės nustatymo klausimas svarbus nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tad jo padaryta nusikalstama veika turinti būti perkvalifikuota į baudžiamąjį nusižengimą, atitinkamai, paskirta ir švelnesnė bausmė.
Tačiau kaip pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu – jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Taigi, nuteistojo R. S. skundą teisėjų kolegija atmetė. Paskelbta nutartimi Šiaulių apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo paskelbtą nuosprendį.
