LAT netikėtai perdavė bylą nagrinėti platesniam teisėjų ratui.
Bylą nagrinės septynių Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija. „Nagrinėsime viską išsamiai iš naujo“, – paprastai paaiškino iki šiol trijų teisėjų kolegijos sudėtyje dirbęs teisėjas Albinas Antanaitis.
„Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį, kuria V.Šiliausko byla perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, nes tinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 641 straipsnio ir baudžiamojo proceso įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies pritaikymas byloje gali reikšti naują pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimą teismų praktikoje“, – operatyviai informavo Ieva Mastenica, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene.
Pirminį verdiktą jau griežtino
Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią žiemą paskelbė nuosprendį už kyšininkavimą nuteisto buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko byloje. Dar anksčiau V.Šiliauskas buvo nuteistas, bet skyrus tik baudą, paliktas laisvėje.
Tuo metu sostinės teisėjai verdiktą gerokai sugriežtino. „Teismas, atidžiai peržiūrėjęs bylą, įsitikino, kad jokio nuoširdaus prisipažinimo nebuvo“, – tuomet pabrėžė teisėja.
V.Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas pareigas Kauno miesto savivaldybėje 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš įmonės „Autokausta“ vadovo J.Kriaučiūno kyšių už 260 tūkst. eurų. V.Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę.
Skundus rašė ir advokatas, ir prokuroras
Po bylos narpliojimo dviejų instancijų teismuose rekordiniu vadinamo kyšio istorija pasiekė ir LAT. Kasacinius skundus šioje byloje Aukščiausiajam Teismui pateikė tiek nuteistojo gynėjas Ruslanas Boiko, tiek Generalinė prokuratūra.
V.Šiliausko advokatas prašė pakeisti Apeliacinio teismo sprendimą ir sumažinti laisvės atėmimą iki vienerių metų motyvuodamas tuo, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš jo klientą buvo atliekami neteisėtai.
Gynėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai panaikino ir atsisakė pripažinti V.Šiliausko atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir savanorišką žalos atlyginimą.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kasaciniame skunde nurodė, kad Apeliacinis teismas V.Šiliauskui netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, pagal kurias bausmė sumažinta trečdaliu. Bausmės mažinimas pagal BK nuostatas yra įmanomas tik konkrečiai numatytais atvejais, LAT dabar turi patikrinti, ar jos buvo korektiškai pritaikytos.
Trims iki šiol bylą svarsčiusiems LAT teisėjams pasidarė akivaizdu, kad Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pritaikymas V.Šiliausko byloje „gali reikšti naują teisės normų aiškinimą teismų praktikoje."
Išklausyti tarpinės nutarties nei V.Šiliauskas, nei jo gynėjas, nei prokuratūros atstovas asmeniškai trečiadienį neatvyko. Tuo metu kolegijos pranešėjas A.Antanaitis susirinkusiems žurnalistams paaiškino, ką toliau ketina narplioti išplėstinė kolegija.
Specifiniai bylos aspektai
V.Šiliauskas prisipažino kaltas, tačiau Apeliacinis teismas nagrinėjo ir nuteistojo advokato skundą, kuriuo buvo ginčijama dalis įrodymų. Tai kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gauti įrodymai, taip pat pas V.Šiliauską atliktos kratos teisėtumas.
„Kadangi apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, tai Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taikymas Šiliauskui nėra galimas, ką apeliacinės instancijos teismas pasakė ir pritaikė bei tuo pačiu ir konstatavo, kad jį taiko dėl to, kad draudžiama bloginti nuteistojo padėtį“, – specifinius bylos aspektus, reikšmingus ateities teismų praktikai, argumentavo LAT teisėjas A.Antanaitis.
Kada LAT išplėstinė 7 teisėjų kolegija imsis darbo, kol kas nėra suplanuota. Anksčiau skelbtas Apeliacinio teismo verdiktas šiuo metu laikomas galiojančiu, įsiteisėjusiu, bet Aukščiausiojo Teismo valia gali būti tobulinamas.
