Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, prieštaringos reputacijos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, daugelio protestų dalyvis jonavietis Andrejus Lobovas ir dešimtys kitų – vadinamosios riaušių prie Seimo bylos kaltinamųjų sąraše iš viso yra 87 asmenys iš visos Lietuvos.
A.Lobovą prie teismo durų pasitiko būrys žurnalistų, tad vyras iškart nepraleido progos pasireikšti aršiu pasisakymu prieš valdžią. Paklaustas, už ką jis pats čia teisiamas, sakė, kad tik už žodžius, nes esą nemėtyti akmenų, nekelti riaušių jis ir pats per mitingą visus ragino.
Jau teismo pradžioje paaiškėjo, kad per dešimt kaltinamųjų šiandieną į posėdį neatvyko, o tai privaloma, tad formaliai procesas negali būti vykdomas. Susirinkusieji tik gali atidėti posėdį, aptarti kitus organizacinius klausimus.
Į riaušių prie Seimo bylą neatvyko 16 kaltinamųjų, tiksliai apskaičiavo BNS.
Vienas neatvykusiųjų netgi nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje. Dalis (tarp jų ir A.G.Astrauskaitė) pateikė medikų pažymas, kad serga. Keli kiti pasiteisinimus dėl praleisto posėdžio tikriausiai mėgins parūpinti teismui vėliau. Tarp neatvykusių minėtas ir žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas.
Masinė teismo apgultis
Rinktis į teismą proceso dalyviai ir apsauga pradėjo jau po 8 val. ryto, likus daugiau nei valandai iki posėdžio. Iki posėdžio pradžios likus keliolikai minučių tapo akivaizdu, kad 9.30 val., tai yra planuojamu laiku, nagrinėjimas tikrai neprasidės. Ant laiptų ir teismo fojė tuo metu dar buvo į posėdį registruojamų, tikrinamų asmenų eilė.
Byloje dirba ir dešimtys advokatų, taip pat keli prokurorai, teisėjų kolegija – kitaip tariant, vien tikrų proceso dalyvių skaičius yra pasiekęs apie 200.
Formaliai posėdis viešas, tad teisme laukiama ir žiūrovų, dalis jų gali būti aktyvūs teisiamųjų rėmėjai. Neišvengiamas ir didelis žiniasklaidos susidomėjimas šia byla.
Tad nuo pastato rūbininkės iki teismo pirmininkės: šįryt visi čia buvo išskirtinai pasitempę bei susikaupę.
Bylos mastas tapo iššūkiu
Vilniaus m. apylinkės teismo šeimininkai dar iki pirmojo posėdžio skelbė ne vieną pranešimą visuomenei, kad šis didžiulės apimties procesas tapo bei dar ilgai bus didžiuliu iššūkiu jo organizatoriams.
Išskirtinis dėmesys šįryt teisme skiriamas saugumui: rūmus prižiūri policija ir savanoriai, tikrinami lankytojų dokumentai, tiesiogine to žodžio prasme, reguliuojami žmonių srautai.
„Mokesčių nemoku, dirbu nelegaliai“ – į vatą nevyniojo kaltinamasis A.Lobovas.
Žiūrovai į salę neleidžiami. Jiems skirta atskira teismo salė, į kurią vaizdą iš posėdžio numatoma transliuoti.
10 val. tapo aišku, kad byla vėluoja mažiausiai pusvalandį. Tą laiką rūmuose iš esmės vyravo rimtis, tačiau pavieniai asmenys bandė gauti dėmesio. Konferencijų salėje susirinkę keli šimtai žmonių galėjo išgirsti improvizuotą kaltinamųjų A.Lobovo ir A.Kandroto kalbą, kupiną tariamų pranašysčių apie teisingumo vykdymą ir net ekonomiką.
„Iš jūsų solidariai priteis šaibas teismai“, – prieš posėdį salėje pareiškė A.Lobovas, nepamiršęs paminėti, kad pats jokio darbo ar juolab banko sąskaitų neturi.
Tuo metu kitas kaltinamasis A.Kandrotas ramino kitus kaltinamuosius, kad kol vyks procesas, pinigai galbūt nuvertės ir suma nebus tokia milžiniška.
„Pakelius sviesto sunešim ir atiduosim. Visiems, manau suvarys lygtinumą. Teistumas – tai gyvenimo diplomas“, – pareiškė neseniai iš įkalinimo įstaigos paleistas kaunietis Celofanas.
Po teismą su vaizdo kamera rankoje vaikštinėjo ir pagarsėjęs kaltinamasis Laurynas Ragelskis, tačiau riaušių bylos žiūrovu tapti jis negali, nes dalyvauja savo paties baudžiamosios bylos posėdyje.
Beje, riaušių bylai besirengianti sekretorė per garsiakalbį paklausė, ar kam nors reikalingas vertėjas. Niekas rankos nepakėlė. Buvo išreikšta nuostaba, kad tokiame būryje kaltinamųjų nėra rusakalbių. Kita vertus, klausimas buvo užduotas lietuviškai, tad suprantantys tik rusiškai galėjo jo ir nesuprasti.
Teismas jau ėmėsi taisyti įsivėlusius netikslumus ir nesusipratimus. Vienu tokiu tapo „susidvejinę“ advokatai. Keli kaltinamieji turi savo samdytus gynėjus, tačiau jiems advokatus yra paskyrusi ir valstybinė advokatų tarnyba. Tad mažiausiai 5–6 „sudubliuoti“ teisininkai nuo dalyvavimo šioje byloje iškart atleisti.
„Gerbiama teisėjų kolegija! Galima į tualetą?“ – praėjus maždaug valandai nuo posėdžio pradžios, šūktelėjo kažkas iš salės. Kenčiančiam „gamtos šauksmą“ teko palaukti dar keliolika minučių, o tuomet teismas paskelbė pertrauką iki 12.30 val.
Advokatas pareiškė, kad būtų labai įdomu apklausti teisme vidaus reikalų ministrę ir policijos vadovybę, nuo ko konkrečiai neramumai prie Seimo prasidėjo.
Neatvykusios kaltinamosios A.G.Astrauskaitės advokatas Erikas Pavlovičius per posėdžio pertrauką pateikė komentarą žiniasklaidai, bylą vadindamas politine. Jis pareiškė, kad būtų labai įdomu apklausti vidaus reikalų ministrę ir policijos vadovybę, užduodant klausimus, nuo ko konkrečiai neramumai prie Seimo prasidėjo.
Gynėjas prasitarė, kad jo atstovaujama kaltinamoji nedalyvauja, nes „peršalo nugarą“.
Po pietų pertraukos – vėl klampi bylos eiga
Po pertraukos teismas pradėjo popietės posėdį, vėluodamas tik keliolika minučių.
Iš karto tapo aišku, kad daug nuveikti proceso dalyviams nepavyks.
Vien kaltinamųjų asmenybės nustatymo fazė gali tęstis kone dvi valandas.
Teisėjas visų iš eilės klausinėjo vardo, pavardės, kur gyvena, kur ir kuo dirba. „Ligoninėje“, – pareiškė vienas kaltinamųjų, paklaustas, kur gimė, o nutilus juokui patikslino, kad jo gimimo vietovė yra Vilnius.
A.Lobovas pareiškė esantis teisme, todėl norintis kalbėti sąžiningai. „Mokesčių nemoku“, – pareiškė jis. Teisėjas paprašė patikslinti, ką jis turi omenyje. „Dirbu nelegaliai“ – į vatą nevyniojo kaltinamasis.
Ir vėlesnė proceso stadija, panašu, vėl bus kebli. Kaltinamasis A.Kandrotas-Celofanas iš anksto prasitarė, kad sieks nušalinti vieną iš bylos teisėjų, kurio reputacija jam neatrodo solidi.
Popietę teismas buvo paskelbęs dar vieną, trumpesnę pertrauką. Matydamas, kad reikalai užsitęs, vienas teisiamųjų pateikė netikėtą prašymą: jam netrukus labai reikia plaukti į Švediją.
Pasirodo, vyras ten dirba, turi bilietus į keltą, kuris išplaukia jau šįvakar. Teismas padarė išimtį ir šį darbo emigrantą išleido.
Po pertraukos teisėjai ėmė svarstyti, jog galbūt bylos iš esmės nagrinėti vis tiek nėra galimybės, nes nėra dalies kaltinamųjų, trūksta ir vieno advokato. Tad ir kai kurie kiti su byla susiję klausimai bus sprendžiami nebent ateityje, taip pat ir kaltinamojo akto skaitymą šį trečiadienį tenka atidėti.
Visgi kai kuriuos veiksmus teismas nutarė atlikti. Pavyzdžiui, buvo paskelbta teismo sudėtis. A.Kandrotas, pravarde Celofanas, to tik ir laukė: tai jo šansas teikti nušalinimą. „Negali tokioje byloje mūsų teisti žmogus, kuris yra priekaištingos reputacijos“, – pareiškė A.Kandrotas, sukėlęs audringą salėje susirinkusių asmenų reakciją, pritarimą.
Kaltinamasis priminė kelių metų senumo istoriją, kai teisėjui Mindaugui Striaukui prie vairo buvo nustatytas lengvas girtumas, tačiau netrukus buvo sukurtas precedentas, kuomet prasikaltęs Temidės tarnas atgailavo ir išsaugojo pareigas.
„Prašau nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, nes byla sulaukė ypatingo dėmesio ir tarptautiniu mastu. 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, jis mįslingomis aplinkybėmis išsaugojo darbą. Kad nedaryti gėdos teismams ir Lietuvai, prašome nusišalinti. Aš nesutinku, kad mane teistų alkoholį vartojantis žmogus, kitų prašau palaikyti mano poziciją, o teisėjui nusišalinti“, – BNS plačiau cituoja, ką per posėdį sakė A.Kandrotas.
Kaltinamasis A.Kandrotas priminė istoriją, kaip teisėjas M.Striaukas vairavo neblaivus, tačiau išsaugojo pareigas.
Iš visuotinio ažiotažo teisėjai suprato, kad tai visų kaltinamųjų bendru sutarimu palaikomas prašymas. Tačiau vienas bylą kuruojančiųjų prokurorų taikliai pastebėjo, kad nebuvo nurodyta nė vieno teisės aktuose numatyto formalaus pagrindo, kuriuo galėtų būti grindžiamas nušalinimas vienam iš teisėjų kolegijos narių M.Striaukui.
Tą patį pasakė vienas garbaus amžiaus advokatų: jo žodžiais tariant, kadangi sprendžiamas ne jo ginamojo kaltės klausimas, gynėjas gali turėti priešingą nuomonę, nei jo ginamasis. Teisininko pozicija: teisėjo kolegijos nario nušalinimas šiuo atveju neturi formalaus pagrindo.
Visgi dauguma kitų advokatų motyvavo, kad nenori ir negali pažeisti Advokatūros įstatymo bei Etikos kodekso, tad besąlygiškai palaiko savo ginamųjų poziciją.
Dar viena advokatė taikliai pastebėjo, kad turėtų būti aiškiai atskirtos dvi galimos procedūros: teisėjo nušalinimas ir jo nusišalinimas. Nusišalinti nuo bylos teisėjas gali pats, savo nuožiūra, tuo metu nušalinti teisėją gali tik teismo pirmininkas, kaip įstaigos administracijos vadovas. Pasak teisininkės, kaltinamasis Celofanas šiuos siužetus suplakė į vieną: pareiškė teisėjui nušalinimą ir tuo pačiu poziciją, kad pats teisėjas turėtų nusišalinti. Visgi situacijos esmė yra tai, kad kaltinamieji nori priverstinio minėto teisėjo nušalinimo.
Teismas dėl teisėjo nušalinimo spręs iki kito posėdžio, kuris numatytas gegužės 17 d., ir tik tą dieną bus skelbiama nutartis dėl M.Striauko.
Mitingas transformavosi į smurto proveržį
2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vyko mitingas dėl valdžios taikytų bei dar planuotų ribojimų gyventojams be galimybių paso, o vakare taiki protesto akcija peraugo į smurtinius neramumus: skriejo akmenys, vyko susirėmimai su pareigūnais.
Anksčiau skelbta, kad riaušių prie Seimo metu sužeista mažiausiai 18 pareigūnų (12 policininkų ir 6 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai). Teisėjas balandžio 26-ąją paskelbė naujausius duomenis, kad nukentėjusiųjų sąraše yra iš viso 25 asmenys, keliolika iš jų ir asmeniškai dalyvauja posėdyje.
Dalis įtariamųjų riaušininkų (26 asmenys) buvo sulaikyta neramumų įkarštyje, bet dauguma sulaukė teisėsaugos dėmesio tik tyrėjams peržiūrėjus daugybę filmuotos medžiagos bei apdorojus masę kitokių duomenų.
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui, prieš teismą stoja dauguma jų, išskyrus tuos, kurių atžvilgiu byla nutraukta nesurinkus pakankamai įrodymų.
136 tomų apimties baudžiamąją bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija. Jos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis su susirinkusiaisiais pasisveikino teismui vėluojant tik 40 minučių: 10.10 val.
Byloje kaltinimą palaiko du Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai – Romualdas Betingis ir Remigijus Matevičius.
Suprasti akimirksniu
- Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl riaušių, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis bei neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais.
- Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Dėl savo apimties bei specifikos ši rezonansinė baudžiamoji byla didžiausiame Lietuvos teisme yra pripažinta tiek „galinčia užsitęsti“, tiek prioritetine.
Kol kas posėdžiai šioje didžioje riaušių prie Seimo byloje suplanuoti iki gruodžio 13 dienos. Vėliau tikėtina, kad ir 2024 m. reikės šio grafiko pratęsimo.
