Apie didesnes ar mažesnes nelaimės girdėjome kone kasdien. Nepaisant to, ne vieną dieną trukęs durpyno gaisro gesinimas Šilutės rajone, greta Šiaulių sudužęs karinis lėktuvas ar Gariūnų turgavietę nusiaubęs gaisras sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio.
Traksėdžių durpyno gaisras
Šilutės rajono Traksėdžių durpyne birželio 6 dieną kilęs gaisras padarė didžiulės žalos aplinkai. Gaisras durpyne sunaikino neįkainojamą mūsų gamtos turtą – Aukštumalos pelkės ekosistemą, saugomą Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Nuo gaisro Traksėdžių durpyne nukentėjo ir valstybinis miškas.
Gesinti gaisro buvo mestos didžiulės ugniagesių pajėgos, durpyną gesino miškininkai, į pagalbą atskubėjo kariuomenė.
Gaisras buvo lokalizuotas birželio 9 dieną, o dar po paros – likviduotas.
Sudužęs karinis orlaivis
Rugpjūčio 30 dieną Lietuvos karinis orlaivis „L-39ZA Albatros“ pratybų metu ore susidūrė su Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvu „Mirage 2000“. Lietuvos orlaivis po kontakto ore sudužo, o jo pilotai sėkmingai katapultavosi ir nenukentėję nusileido.
Prancūzų naikintuvas su pažeistu stabilizatoriumi nusileido KOP bazėje greta Šiaulių.
Pusantro mėnesio dirbusi tyrimo komisija nustatė, kad avarija įvyko, nes lėktuvų pilotai skirtingai suprato skrydžio eigą.
„Buvo skiriamas nepakankamas dėmesys vizualiam skrydžio stebėjimui viso skrydžio metu. (...) Ir vienas iš orlaivių atsidūrė virš kito“, – spalį pristatydamas tyrimo išvadas sakė komisijos pirmininkas Generalinės inspekcijos vyriausiasis inspektorius aviacijai majoras Vilius Jurgelevičius.
Pasak jo, ištyrus visus įmanomus duomenis apie avariją paaiškėjo, kad lėktuvai susidūrė būdami keturių kilometrų aukštyje virš Rėkyvos miško ir ežero. Lietuvių pilotuojamas lėktuvas, ne pagal skrydžio planą, užskrido virš prancūzų lėktuvo „Mirage“ ir jį kliudė.
Dėl patirtos avarijos, kai Lietuvos lėktuvas atsidūrė pelkėje, gamtai buvo padaryta 52 tūkst. litų žala.
Mokymų metu įvykus avarijoms, NATO narės viena kitai nėra įpareigotos atlyginti kokius nors nuostolius.
Po šios nelaimės Lietuvai liko vienintelis eksploatuojamas „L-39 Albatros“ lėktuvas.
Gaisras Gariūnų turgavietėje
Rugpjūčio 16 d. didžiulis gaisras nusiaubė Gariūnų turgavietę. Ugniagesiai gaisravietėje dirbo per naktį, o nelaimės nuostoliai buvo skaičiuojami tūkstančiais.
Užgesinus gaisrą paaiškėjo, kad sudegė vienas angaras su visu jame buvusiu turtu. Dar tą pačią naktį Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
Vilniaus apskrities PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) viršininkas Artūras Vaišnoras 15min.lt praėjus kelioms dienoms po gaisro sakė, jog Gariūnų įvykiai vertinami kaip vienas didžiausių ir sunkiausių šiųmečių gaisrų sostinėje.
Anot VPPS vadovo, prielaidas ugniai įsisiautėti sudarė ir gesinimo darbus apsunkino atsainus pačių prekybininkų požiūris į priešgaisrinę saugą. A.Vaišnoras paaiškino, jog padėtį komplikavo tai, kaip prekybininkai sandėliavo savo turtą. Ant prekybos paviljono perdangų buvo sudėta itin daug prekių.
Kai kurie stelažai buvo taip aukštai, jog užkelti ir nuimti prekes buvo galima tik laipiojant kopėčiomis.
Užsidegus žemiau sukrautoms dėžėms, ugnis staigiai pakildavo į stelažų viršutinę dalį. Per gaisrą, konstrukcijoms griūvant, degančių prekių „bokštai“ krito ir leido ugniai plisti į šonus.
Po kelis mėnesius trukusio tyrimo paaiškėjo, kad jokio nusikaltimo nebuvo. Gaisras kilo dėl netvarkingo šaldytuvo.
