Teismo nutartyje pažymima, kad byla gali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tada, kai nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis turi būti supažindintas su jam pareikštais kaltinimais.
Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra persiuntusi Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą įteikti R.Zamolskiui kaltinamąjį aktą. Tačiau Generalinė prokuratūra informavo Panevėžio apygardos teismą, kad nėra gauta duomenų apie tai, ar kaltinamasis aktas R.Zamolskiui įteiktas.
Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota nesilaikant įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo dėl kaltinamojo akto nuorašo įteikimo kaltinamajam dar iki bylos perdavimo teismui.
Teismas konstatavo, kad šio baudžiamojo proceso pažeidimo teismas negali ištaisyti bylos nagrinėjimo metu, kadangi kaltinamasis atlieka bausmę Rusijos Federacijoje, ir tai trukdys greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui.
Be to, teismas nurodė, kad yra būtina išspręsti prieštaravimus, esančius tarp bylos duomenų, susijusių su kaltinamojo galimu nepakaltinamumu ir jo gebėjimu atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos teismai ir ekspertai yra ne kartą pripažinę R.Zamolskio nepakaltinamu, jam buvo taikytos priverčiamos medicinos priemonės. Nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas, R.Zamolskis galimai padarė pabėgęs iš psichiatrijos ligoninės, nesibaigus jo gydymui.
Kita vertus, Sverdlovsko srities klinikinės psichiatrinės ligoninės ekspertai yra pateikę išvadą, kad Rusijoje bausmę atliekantis R.Zamolskis jam inkriminuojamų nusikaltimų metu galėjo ir šiuo metu gali suvokti savo veiksmus, juos valdyti, teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, duoti apie jas patikimus parodymus.
Tačiau Panevėžio apygardos teismui tokia Rusijos Federacijos ekspertų pateikta išvada dėl R.Zamolskio pakaltinamumo tuo laikotarpiu, kada buvo įvykdytos šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kelia pagrįstų abejonių.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tos pačios sudėties ekspertų komisija jau buvo pateikusi pirminę psichologinės psichiatrinės ekspertizės išvadą, kurioje pagal tuos pačius ekspertų komisijos turimus duomenis, pagal kuriuos vėliau parengta ir antroji išvada, ši komisija negalėjo nustatyti R.Zamolskio diagnozės ir atsakyti į ekspertinius klausimus dėl prieštaraujančių viena kitai R.Zamolskiui nustatytų diagnozių bei ekspertų sprendimų, taip pat ir dėl to, kad pats asmuo atsisakė kalbėtis su ekspertais.
Galiausiai teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra išspręstas klausimas, susijęs su kaltinamojo R.Zamolskio perdavimu Lietuvos Respublikai ir jo dalyvavimu baudžiamajame procese.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra kreipusis į Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją su prašymu pakartotinai, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, spręsti klausimą dėl kaltinamojo perdavimo Lietuvos Respublikai likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti.
Tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo teismą, kad nėra gavusi atsakymo į šį prašymą, todėl klausimas dėl kaltinamojo R.Zamolskio perdavimo Lietuvos Respublikai nėra išspręstas.
Teismas pažymėjo, kad dėl to, jog neturi informacijos apie kaltinamojo R.Zamolskio perdavimą Lietuvos Respublikai, taip pat nežino jo pozicijos dėl dalyvavimo šioje byloje, nežino Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų pozicijos ir jų techninių galimybių užtikrinti R.Zamolskio dalyvavimą procese garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, nėra galimybės priimti sprendimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Perduodamas bylą prokurorams teismas nurodė, kad minėtas kliūtis pradėti bylą nagrinėti teisme gali pašalinti tik prokuroras, atlikdamas papildomus procesinius tyrimo veiksmus.
