Prieš pat posėdį ketvirtadienio rytą teismo posėdžių sekretorė iš R. Pakso advokato Rolando Tilindžio sužinojo, kad kaltinamasis dar negrįžęs į Lietuvą.
Šią savaitę R.Paksas Maskvoje susitiko su Rusijos parlamento vadovais. Ketvirtadienį 16 val. viename iš Vilniaus viešbučių jis rengia spaudos konferenciją tema „Parlamentaro susitikimo su Rusijos Federacijos prezidentu V.Putinu rezultatai“.
Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė proceso dalyviams sakė, kad šioje byloje prokuroro prašymu buvo paskirta byloje esančių pokalbių įrašų lingvistinė ekspertizė. Iš ekspertų byla teismui dar negrįžo.
Teismas nurodė advokatams pateikti savo užimtumo grafikus, kad būtų galima paskirti kitus posėdžius.
Šioje byloje R.Paksas kaltinamas, kad susitarė paimti kyšį iš „Lietuvos ryto“ vadovo Gedvydo Vainausko už poveikį statybų inspektoriams dėl parduotuvės Prienuose. Jie savo kaltės nepripažįsta.
Teismo posėdyje ketvirtadienį paaiškėjo, kad kaltinamasis G.Vainauskas sausio 15 – kovo 1 dienomis ketina išvykti į kelionę. Jo advokatas užsiminė, kad kelionė susijusi su sveikata.
Prokuroras Gedgaudas Norkūnas savo ruožtu teismui pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo.
Prokuroras mano, kad R.Paksas susitarė priimti kyšį ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Nors kaltinimas keičiamas, tačiau partija kaip juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiama. Kaltintojas tik prašo teismo dar kartą apklausti R.Paksą ir G.Vainauską.
Analogišką prašymą dėl kaltinimo keitimo prokuroras buvo pateikęs ir rugsėjį, tada teismas prašymą atmetė.
Tuo metu G.Vainausko advokatas Gintaras Černiauskas nori, kad būtų išslaptinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų tarnybiniai pranešimai, prokuroro kreipimasis į Šiaulių apygardos teismą.
Jis teigė, kad G.Vainausko pokalbiams gali būti taikoma informacijos šaltinio apsauga.
„Pokalbyje dalyvavo žurnalistas, redaktorius, pokalbyje gali būti aptarinėjama įvairi informacija. Tos informacijos vėlesnis panaudojimas žiniasklaidos tikslais gali būti susijęs su informacijos šaltinio apsaugojimu, jos apsaugą garantuoja įstatymas. Jei nebuvo jokių duomenų, kad gali būti kažkokie nusikaltimai, o daroma prielaida, imitacija ir klausomasi tokių asmenų“, – žurnalistams po posėdžio sakė advokatas G.Černiauskas.
Jis ragino nepamiršti, kad slapta buvo fiksuojami ir Europos Parlamento nario pokalbiai. Išslaptinus prašomus duomenimis, advokatas siūlo teismui spręsti, ar buvo pakankamas pagrindas slapta sekti redaktorių ir europarlamentarą.
„Piliečiai negalės pasitikėti žiniasklaida, nes jų, kaip asmenų informacijos šaltinio apsaugos mechanizmas nebeveiks“, – sakė G.Vainausko advokatas.
Prokurorai įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R.Paksas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, tiesiogiai pažadėjo juos paveikti ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G.Vainausko. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.
Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), duomenų apie tai, kad pinigai būtų perduoti, atliekant ikiteisminį tyrimą negauta. Tačiau, pasak STT, Baudžiamojo kodekso dispozicijoje kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką tiesiog pakanka susitarimo ir pažado.
Teisėsauga įtaria, kad už kyšį R.Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, jog šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie pašalinti.
G.Vainauskas ir R.Paksas kaltę neigia. Pernai prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme G.Vainauskas žurnalistams sakė, kad vykdęs tik žurnalistinį tyrimą ir su kaltinimais nesutinka. Jis sakė norėjęs sužinoti R.Pakso nuomonę, kaip jis reaguos į situaciją. Jeigu nebūtų buvę teisėsaugos įsikišimo, pasak G.Vainausko, būtų pasirodęs straipsnis.
