Teismas pripažino nė karto anksčiau neteistą L.Vilkaitę kalta ir paskyrė jai kalėti 8-erius metus.
Kauno apygardos teismo duomenimis, L.Vilkaitė kalta prisipažino iš dalies. Ji paaiškino, kad apie tai, jog nėščia, sužinojusi ketvirtą mėnesį nėščia. Savo nėštumo ji neslėpė, tačiau nepasitikėdama aplinka, jį neigė. Pagimdė namuose viena, vaiką pasiguldė šalia užklojo antklode ir užmigo arba neteko sąmonės. Prabudusi pastebėjo, kad vaikas šaltas, jis neverkė ir nekvėpavo. Įdėjusi vaiko kūnelį į su maišelius ir nunešė į lauko sandėliuką. Kodėl nekvietė greitosios pagalbos ir taip pasielgė, paaiškinti negali.
Visgi teismas konstatavo, kad kaltinamoji nužudyti savo kūdikį ruošėsi iš anksto: ji nuo savo artimųjų ir aplinkinių nėštumą slėpė, į gydytojus nesikreipė, pagimdė viena namuose, gimdymo metu taip pat į nieką pagalbos nesikreipė. Pati kaltinamoji patvirtino, kad tas vaikas nebuvo laukiamas, ji nesiruošė jo auginti.
Kaltinamosios teiginius, kad ji planavo nuvežti vaiką į gyvybės langelį, teismas laikė deklaratyviais, nes kaltinamoji, duodama parodymus, pati sau prieštaravo ir teigė negalvojusi, nei kaip, nei kada kūdikis ten bus nuvežtas.
Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokie veiksmai prieš gimdymą (nėštumo slėpimas nuo bendradarbių, namiškių bei gydančių gydytojų, nėštumo metu vartojimas antidepresantų, sunkių fizinių darbų dirbimas, gimdymas paslapčia nesikreipiant į medikus, veiksmai gimdymo metu – nesirūpinimas kūdikio būkle, o po to lavono slėpimas) įrodo, kad kaltininkė turi išankstinę tiesioginę tyčią atsikratyti savo naujagimiu, tad ir šiuo atveju teismas laiko neabejotinai įrodyta, jog kaltinamoji veikė išankstine tiesiogine tyčia.
Teismas pažymėjo, kad už kaltinamajai inkriminuotą nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Įstatymo numatytų būtinų sąlygų, kurios leistų kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nėra. Taigi atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi du mažamečius vaikus, dirba, teismas skyrė jai 8 metų laisvės atėmimą pataisos namuose. Skirta minimali įstatyme numatyta bausmė. Prokuroras prašė įkalinti L.Vilkaitę dešimčiai metų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jų paskelbimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teismas pripažino nė karto anksčiau neteistą L.Vilkaitę kalta ir paskyrė jai kalėti 8-erius metus.
„Svarbiausias faktas, jog Vilkaitė slėpė savo nėštumą. Teismo ekspertizės duomenimis, vaikas gimė sveikas, kvėpavo nuo kelių iki keliasdešimt minučių. O vėliau jo kvėpavimas buvo sutrikdytas. Pagalbos mergina nekvietė, o paslėpė kūnelį sandėliuke už spintos. Moteris ruošėsi nusikaltimui iš anksto: slėpė nėštumą, gimdyti vaiko nenorėjo, nes jo susilaukė nuo vedusio vyro“, – skelbdamas verdikto motyvus teigė teisėjas.
15min primena, jog 2016 metų sausio pradžioje nuteistoji L.Vilkaitė pastojo. Teisėsaugininkų surinkti duomenys byloja, kad moteris, žinodama, kad yra nėščia, nutarė tai nuslėpti turėdama tikslą atsikratyti kūdikiu. Viso nėštumo metu L.Vilkaitė nėštumą slėpė ne tik nuo aplinkinių, bet ir nuo savo artimųjų.
Rugsėjį, savo namuose, esančiuose Kauno rajone, pagimdė mergaitę. Kūdikį L.Vilkaitė pagimdė savo kambaryje, lovoje. Gimusią naujagimę, pilnai užklojo antklode, dėl ko mergaitė įvykio vietoje mirė. Pagimdžiusi vaikelį L.Vilkaitė dukrelės kūną paslėpė savo namų lauko sandėliuke.
Nors L.Vilkaitė ir stengėsi slėpti savo nėštumą, tačiau socialinės darbuotojos įtarė, kad moteris laukiasi, nes pastebėjo smarkiai sumažėjusį pilvą. Apie tai buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri pranešė policijai. Namuose buvo atlikta krata, kurios metu aptiktas kūdikio lavonas.
Iškart po nužudymo paaiškėjimo susiklostė paradoksali situacija, 2016 m. spalio 11 d. L.Vilkaitei, tuomet dar įtariamajai, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymu, buvo išmokėta 418,0 eurų vienkartinė išmoka bei, vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymu, – 304 eurų vienkartinė laidojimo pašalpa už mirusią mažametę E.V.
L.Vilkaitė augino dar vaikus – jie buvo atiduoti globėjų žinion. Su jais ji, pasak prižiūrinčių socialinių darbuotojų, iki tol elgdavo pakankamai gerai. Buvo linksmo būdo, kaip ir jos vaikučiai. Kas jų visų tėčiai – nežinoma: gimimo liudijimuose, tėvystės grafoje, galima aptikti tik brūkšnius.
15min primena, jog tai ne vienintelė tragedija L.Vilkaitės šeimoje. Jos penkerių metų sūnus namuose mirė prieš trejus metus – 2014 m. pavasarį berniukas užduso šaldytuve. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius smurto aplinkybių.
„Įvykis pripažintas kaip nelaimingas nutikimas. Bendroje laiptinėje stovėjo nenaudojamas sovietinių laikų šaldytuvas. Jis tarnavo kaip kokia spinta. Vaikai žaidė slėpynių. Berniukas jame pasislėpė, o kažkas ėmė ir užspaudė rankeną iš lauko pusės. Pusvalandžio užteko ir vaikas užduso. Pasigedo jo po pusantros valandos. Kažkas iš vaikų nurodė, kad jis slėpėsi šaldytuve“, – kraupų nutikimą prieš metus 15min nupasakojo Alšėnų seniūnas Arūnas Stašaitis.
