Antradienį pavakarę Vilniaus apygardos teismas pagaliau paskelbė sprendimą civilinėje byloje, kurioje Arūno Lučiūno tėvai Vidmantas ir Laima reikalavo atlyginti moralinę žalą, nes jų sūnus po mirties buvo viešai apšmeižtas.
Teisėjas Šarūnas Račkauskas nusprendė, kad A.Lučiūnas apšmeižtas nebuvo, todėl tėvų ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Informaciją apie teisme nagrinėjamas bylas neva teikianti teisėjo padėjėja Jolanta Krupičevičienė antradienį 15min.lt žurnalistui dėl sprendimo motyvų pasiūlė kreiptis po kelių dienų.
15min.lt primena, kad 22 metų sirgalius Arūnas Lučiūnas mirė netrukus po futbolo varžybų tarp Maskvos „Spartak” ir uostamiesčio „Atlanto” komandų 2004 metų birželį. Pareigūnai persistengė malšindami riaušes, o Arūno artimieji laiku neįžvelgė, kokią rimtą galvos traumą patyrė vaikinas, tad netrukus jo gyvybė nutrūko.
Po mirties policija per žiniasklaidą paskelbė šmeižikišką informaciją, neva sirgalius A.Lučiūnas buvo girtas ir mirė paspringęs savo skrandžio turiniu. Ekspertai nustatė, kad vaikinas buvo blaivus, o paspringimą sukėlė būtent dėl traumos sutrikusi galvos smegenų veikla. A.Lučiūnas mirė, nes dėl itin sunkios galvos traumos smegenys išjungė gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas.
Dėl šių aplinkybių kitoje byloje teismas yra pripažinęs policininkų kaltę dėl sirgaliaus žūties, A.Lučiūno netekusiems tėvams iš valstybės priteista 100 tūkst. litų kompensacija.
„Čia yra žmogžudystė! Vienareikšmiškai”, – per vieną iš teismo posėdžių buvo pareiškusi medikė 51 metų Birutė Andrikienė. Ši dvidešimt penkerių metų gydytojo stažą turinti klaipėdietė gyveno Arūno kaimynystėje ir buvo pirmoji, bandžiusi suteikti profesionalią pagalbą mirštančiam vaikinui.
Byla klaidžiojo po teismus
2008-ųjų vasarą Vilniaus apygardos teismas jau narpliojo iškart dvi su šia nelaime susijusias bylas.
Vienoje iš bylų atsakovu tapo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mat po Arūno mirties žiniasklaidoje masiškai buvo skelbiama, kad futbolo sirgalių pražudė alkoholis. Straipsnius laikraščiams ir reportažus televizijoms rengę žurnalistai rėmėsi iš Klaipėdos policijos ir ekspertų gaunama informacija, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo klaidinga. Už sūnaus šmeižtą Lučiūnai reikalavo priteisti po 75 tūkst. litų iš Policijos departamento.
Vilniaus apygardos teismas liepos 2 dieną buvo paskelbęs, jog ieškovų priekaištai nepagrįsti, nes informacija apie A.Lučiūną buvo neoficiali. Tokia nutartimi nepatenkinti sirgaliaus tėvai apskundė ją Lietuvos apeliaciniam teismui (LApT).
Bylą išnagrinėjusi LApT teisėjų kolegija (Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis) 2008-ųjų gruodį paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas šią bylą buvo išnagrinėjęs neatskleisdamas jos esmės ir tokiu būdu pažeisdamas Civilinio proceso kodeksą. Todėl LApT negalėjo tinkamai išnagrinėti ir apeliacijos. Vienintelė išeitis buvo grąžinti bylą apygardos teismui. Pakartotinis bylos nagrinėjimas, Lučiūnams į pagalbą stojus garsiam teisininkui Kęstučiui Čilinskui, užtruko bemaž dvejus metus, per tą laiką du sykius keitėsi ją nagrinėję teisėjai.
Pripažino policininkų kaltę
Lučiūnų kovoje dėl sūnaus buvo ir kita byla. Jos esmė: Lučiūnai bylinėjosi su Lietuvos valstybe, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos bei Generalinės prokuratūros. Ieškovai piktinosi, kad po daugybės tyrimų per beveik 4 metus jiems nebuvo atsakyta, kas konkrečiai nužudė sūnų Arūną.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, 2009-ųjų birželį paskelbė, kad iš dalies patenkino ieškovų skundą. Svarbiausia, kad policininkų veiksmai pripažinti neteisėtais, o kiekvienam iš A.Lučiūno tėvų priteista po 50 tūkst. litų kaip moralinė kompensacija netekus sūnaus. Be to, abiem tėvams priteista bemaž pustrečio tūkstančio litų, kaip dalies laidotuvių išlaidų atlyginimas.
Kolegija konstatavo, kad po futbolo varžybų prie stadiono iš tiesų vyko sirgalių neramumai, muštynės, jaunuolių agresyvūs veiksmai buvo nukreipti ir prieš policininkus. Todėl pareigūnai turėjo pagrindą naudoti prievartą. Tačiau ar pareigūnai turėjo pagrindą naudoti prievartą konkrečiai prieš A.Lučiūną, nenustatyta. Tad teisėjų kolegija pripažino, jog policininkai persistengė, tramdydami sirgalių taip, jog vaikinui padarytos traumos netrukus tapo mirties priežastimi.
Dėl šiandieninio nepalankaus tėisėjo Š.Račkausko sprendimo Lučiūnai vėl turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą.
