Ši byla, saugant nepilnamečių interesus, nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, tačiau nuosprendžio rezoliucinė dalis trečiadienį turėjo būti paskelbta viešai.
Tačiau pasirodžius teisėjui, žurnalistai buvo išprašyti iš teismo posėdžių salės. Įprastai nuosprendžio rezoliucinė dalis skelbiama pačioje pradžioje, o po to pašaliniai išprašomi iš salės, tačiau šįkart įvyko kitaip. Iš pradžių verdiktas buvo paskelbtas tik Vilčinskams ir prokurorei, o po to – dar kartą – ir žiniasklaidai.
15min primena, kad kaltinimus šioje byloje palaikiusi prokurorė Gitana Kaupė savo baigiamojoje kalboje Vilčinskams pasiūlė skirti 90 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant. Prokurorė atsižvelgė į tai, kad pora augina mažamečius vaikus, teisiami pirmą kartą.
Galutinį žodį, ir visai kitokį, vis dėlto, rugsėjo 18-ąją tarė Kauno apylinkės teismas.
Teisėjo Raimundo Mikštos sprendimu, pora išteisinta dėl pasikėsinimo kirsti valstybės sieną, o dėl vaikų pagrobimo ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstama veika prarado pavojingumą.
Pasak 15min kalbintos prokurorės G.Kaupės, toks atleidimo pagrindas jos praktikoje pasitaiko retai – kartą ar du per metus.
Ji dar spręs, ar skųsti šį teismo verdiktą.
Parodymus keitė
15min primena, kad I.ir M.Vilčinskai kaltinti pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti.
Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną. Tad sulaukė pora kaltinimų ir dėl pasikėsinimo neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.
Parodymus kaltinamieji teisme davė, tačiau savo kaltės nepripažino. Ši Vilčinskų pozicija buvo priešinga tai, kurią jie buvo pateikę ikiteisminio tyrimo metu.
Anksčiau Vilčinskų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.
Vaikus grąžino
Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams šių metų sausio pabaigoje, jau vykstant šiai baudžiamajai bylai, grąžino, nes anksčiau jie buvo paimti nesilaikant procedūrų.
Pirmosios instancijos teismas pernai gegužę išdavė leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai paimti vaikus, nors jis negalėjo būti išduotas, kol vaikai fiziškai nebuvo paimti. Kauno apylinkės teismo gegužės 30 dienos sprendimas pernai rudenį buvo panaikintas pripažinus „tam tikrus procedūrinius formalius įstatymo neatitikimus“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuomet atkreipė dėmesį, kad šis teismo sprendimas susijęs tik su procedūrų dalimi ir pridūrė, kad tam tikrose situacijose vaiko teisių gynėjai neturi galimybės vaikų pamatyti fiziškai ar jų paimti.
Kaip teigta šių metų pradžioje, pastaruoju metu Vilčinskai bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais, taip pat priėmė pagalbą ir stengėsi gerinti situaciją šeimoje.
Kauno apygardos prokurorė G.Kaupė taip pat tikino, kad sprendžiant iš kaltinamųjų parodymų ir elgesio, nėra prielaidų manyti, kad vaikai vėl galėtų būti išvežti.
