Pastaraisiais metais pareigūnų galimai perteklinis galios demonstravimas, kai prieš pareigūnams nesipriešinusius asmenis buvo naudojama fizinė prievarta, o jiems taikytos specialiosios priemonės buvo demonstruojamos viešai, sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą, rašoma Seimo kontrolieriaus pranešime žiniasklaidai.
Vis dėlto situacijos rimtumą atskleidė Generalinės prokuratūros duomenys apie tai, kad, nors skundų dėl pareigūnų galimai perteklinio fizinės prievartos panaudojimo sulaukiama itin daug, juos sudėtinga ištirti dėl netinkamo pareigūnų techninių vaizdo registravimo priemonių naudojimo arba jų nenaudojimo.
Ataskaitoje Seimo kontrolierius didelį dėmesį skyrė pareigūnų praktinės veiklos metu nevienodai interpretuojamoms Konvojavimo taisyklių nuostatoms, kai konvojuodami sulaikytus asmenis pareigūnai antrankius, fizinę ir psichologinę prievartą naudoja net ir tuomet, kai sulaikytasis nesipriešina, nekelia pavojaus, vykdo teisėtus pareigūno nurodymus arba reikalavimas.
„Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, specialiosios priemonės, tokios kaip antrankiai, asmenų sulaikymo ar surišimo priemonės, pareigūnų, net ir nesusidarius neišvengiamo pavojaus situacijoms, gali būti naudojamos, tačiau tik tuomet, kai asmuo nevykdo pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų arba kitaip priešinasi. Be to, fizinė prievarta gali būti taikoma tik įspėjus apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus“, – pastebi Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas.
Policijos departamento pareigūnams pateikus nuomonę, kad Konvojavimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis pareigūnams kyla imperatyvi pareiga naudoti antrankius arba surišimo priemones, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad toks nuostatų interpretavimas iš esmės nėra suderinamas su tarptautiniais valstybės įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, nes policijos pareigūnui tebelieka pareiga bet kokią prievartą naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais.
Kitą, kaip itin jautrią problemą Seimo kontrolierius ataskaitoje įvardijo nekaltumo prezumpciją paneigiančią besiformuojančią praktiką, kuomet įtariamieji ar kaltinamieji teisme arba visuomenėje yra pateikiami kaip kalti asmenys, neproporcingai naudojant fizinio suvaržymo priemones. Seimo kontrolierius ataskaitoje pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog nekaltumo prezumpcija – viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu tai – neatsiejama žmogaus teisių ir laisvių garantija.
„Viešas asmens surakinimas antrankiais kitų asmenų akivaizdoje be jokių įrodymų, kad šis asmuo kėlė pavojų arba priešinosi, laikytinas veiksmu, prilygstančiu žmogaus orumą žeminančiam elgesiui. Taip pat pastebėtina, kad antrankių panaudojimas praktikoje jokiais būdais neturi pasireikšti kaip galios demonstravimas arba antrankiais surakinto paties asmens viešas demonstravimas. Visais atvejais fizinio suvaržymo priemonių panaudojimas prieš įtariamą ar kaltinamą asmenį, kuris pareigūnams nesipriešina, nėra suderinamas su tarptautiniais žmogaus teisių standartais“, – papildo ataskaitos išvadas Seimo kontrolierius.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, jog tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose rekomenduojama, kad pareigūnai savo veikloje taikytas prievartos priemones fiksuotų ir už jas atsiskaitytų, tačiau tyrimo metu gauti duomenys atskleidžia, kad vis dar susiduriama su techninių vaizdo registravimo priemonių nenaudojimo, netinkamo naudojimo, jų nebuvimo problema tuo metu, kai pareigūnai prieš asmenis naudoja prievartą. Seimo kontrolieriaus teigimu, tokia teisėsaugos pareigūnų praktika sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimų rizikai.
Ataskaitos pabaigoje Seimo kontrolierius atkreipia teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus bei vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės dėmesį į būtinybę pakeisti Konvojavimo taisykles taip, kad būtų užtikrinta, jog pareigūnai, naudodamiesi jiems suteikta teise naudoti specialiąsias priemones, neviršytų turimų įgaliojimų. Taip pat Seimo kontrolierius atkreipė teisingumo ministro dėmesį į išskirtinę būtinybę užtikrinti tinkamą nekaltumo prezumpcijos nuostatos perkėlimą į nacionalinę teisę, siekiant, kad įtariamieji ir kaltinamieji teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais, prieš juos viešai naudojant fizinio suvaržymo priemones.
Advokatūra: Trūksta griežtos įstatyminės kontrolės
2019 metais atliktoje Spinter visuomenės nuomonės apklausoje net 73 procentai respondentų atsakė, kad vien matant vedamą asmenį su antrankiais susidaro vienareikšmiškas įsitikinimas jo kaltumu. Tai, pasak advokatų, nuo pirmos akimirkos panaikina pažeidžia žmogaus nekaltumo prezumpciją.
Lietuvos advokatūros sekretoriaus Pauliaus Griciūno teigimu, akivaizdu, kad nei teisiškai, nei praktiškai nekaltumo prezumpcija nėra tinkamai užtikrinta.
Kalbėdamas apie nustatytus pažeidimus Lietuvos advokatūros pavaduotojas Mindaugas Kukaitis pažymėjo, jog dažnai advokatai iš savo klientų sulaukia nusiskundimų ir dėl pareigūnų taikomo psichologinio spaudimo.
„Teisės aktai, kurie leidžia pareigūnui pačiam priimti subjektyvų sprendimą taikyti vieną ar kitą priemonę be griežtos įstatyminės kontrolės, suteikia prielaidas asmeniui jas naudoti pertekliniai. Turime pavyzdžių, kaip sulaikymai organizuojami anksti ryte, dalyvaujant šeimoms nepilnamečiams nariams, sąmoningai pakertamas pasitikėjimas bei orumas“,– teigė M. Kukaitis.
Pašalinti nustatytus pažeidimus ir imtis įstatyminių pokyčių Seimo kontrolieriai įpareigojo iki šių metų kovo 16 dienos. Tą padaryti pavedė Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui, STT, FNTT, VST, Kalėjimų departamentui.
