Žmonės mano, kad nelaimės galima buvo išvengti, mat į 15min kreipęsis nelaimę patyrusio žmogaus kaimynas teigė, kad dar vasarą buvo kreiptasi į regioninio parko direkciją su prašymu medį nukirsti, tačiau į prašymą atsižvelgta nebuvo.
Pasak kaimyno, po kreipimosi į direkciją 86-erių namo savininkas sulaukė pašaipų su klausimu – galbūt tuomet reikėtų kaime ir visus medžius išpjauti?
Vyras sakė, kad dėl įvykio buvo kalbėta su Neries regioninio parko direktore Audrone Žičkute. Tąkart moteris pasakė, kad sprendimas nepjauti medžio buvo priimtas ne jos vienos – jį priėmė komisija.
Kreipimosi nebuvo
15min susisiekus su Neries regioninio parko direktore A.Žičkute ji istoriją pasakojo kiek kitaip. Parko vadovė sakė, kad pasakojime yra tik dalis tiesos.
Dėl šio medžio ir šalia augančio beržo dar 2020 metais kaimyninio sklypo savininkas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę. Buvo kreiptasi būtent dėl uosio apgenėjimo. Direktorės teigimu, uosis buvo apgenėtas. Pats savininkas, kurio sklype uosis augo ir dabar nuvirto, raštiškai į savivaldybę, kad atvyktų ir apžiūrėtų augantį medį, nesikreipė.
„Iš tiesų, kai žmonės atvažiavo to uosio genėti, sklypo savininkas kalbėjosi su darbuotojais, kad reikėtų tą uosį nupjauti. Tokios kalbos buvo. Aš šiandien pati ten buvau, 2020 metų rugpjūčio mėnesio komisijos prašymą mes matome, juodu ant balto parašyta „apgenėti uosį“. Ir klausiau savininko, ar kreipėsi į savivaldybę, sakė, kad ne, raštu nesikreipė.
Kita vertus, kiekvienoje savivaldybėje, nepriklausomai nuo to, ar ten yra saugoma, ar nesaugoma teritorija, yra želdinių tvarkymo komisijos. Ir visoje Lietuvoje yra vieninga tvarka, kad jei auga koks didelis ir storas medis, savininkas kreipiasi į tą komisiją, jei nori tą medį nukirsti. Ir komisija, kurią sudaro aplinkos departamento atstovas, direkcijos atstovas, ekologas, seniūnas, gal dar koks suinteresuotas asmuo, jie įvertina medį“, – kalbėjo A.Žičkutė.
Direktorė sakė, kad ant namo nuvirtęs uosis išoriškai atrodė sveikas, tai matoma net jam esant jau supjaustytam. Tačiau medžio šaknų sistema jau buvo pradėjusi pūti ir augalas virto iš šaknų. Būtent todėl, kad puvimas vyko šaknyse, niekas negalėjo įvertinti medžio būklės.
„Nepaprastai nemalonus, skaudus ir blogas incidentas. Tačiau kiekviena biudžetinė organizacija turi gauti raštišką prašymą“, – apgailestavo direktorė.
Nesulaukė ugniagesių pagalbos
Kaimynas liudijo, kad po nelaimės senolis nesulaukė pagalbos ir iš ugniagesių. Pasak vyro, paskambinus pagalbos numeriu buvo pasakyta, kad ugniagesiai šiuo metu atlieka darbus už kelių kilometrų nuo įvykio vietos, negali atvykti, o be to, medis nuvirto privačioje teritorijoje, todėl pagalbos suteikti negali.
„Šis atvejis rodo kaip tolstame nuo gerovės valstybės siekiamybės, koks yra didžiulis valstybės tarnautojų abejingumas, sprendimų teisę turinčios institucijos neturi reikiamos kompetencijos, o priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams buvo tiesiog paprasčiau formaliai vertinti įvykį ir atsisakyti pagelbėti. Galima sakyti, valstybė garbaus amžiaus senolį paliko ant ledo“, – sakė kaimynas.
Tikrai nėra argumentas, kad vieša ar privati teritorija. Bendrai į visus pagalbos prašymus reaguojame, jei yra grėsmė gyvybei, sveikatai ar žmogaus turtui.
15min susisiekė su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotoju Mindaugu Kanapicku, kuris buvo smarkiai nusistebėjęs įvykusia situacija ir teigė, kad toks įvykis nėra įmanomas.
„Tikrai nėra argumentas, kad vieša ar privati teritorija. Bendrai į visus pagalbos prašymus reaguojame, jei yra grėsmė gyvybei, sveikatai ar žmogaus turtui. Pavyzdžiui, praėjusią naktį reagavome į vėjo padarinius ir atlikome daugiau nei 40 gelbėjimo darbų.
Buvo iškvietimas dėl pavojingai pakibusios skardos dalies ant stogo miesto teritorijoje. Pasakyti, kad neteikiame pagalbos privačioje teritorijoje – taip tikrai nėra“, – aiškino M.Kanapickas.
PAGD direktoriaus pavaduotojas sakė, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti pagalbos pranešimo turinį.
„Galėjo būti atvejis, kad visos pagalbos tarnybos pajėgos yra išvykusios į kitus įvykius. Tai nereiškia, kad pagalbos tarnybos neturi atvažiuoti į pagalbą. Galbūt turi atvažiuoti šiek tiek vėliau, bet argumentuoti tuo, kad privati teritorija, privatus namas – taip negali būti“, – teigė pavaduotojas.
Galimas ir tarnybinis patikrinimas
Jei nukentėję žmonės būtų suinteresuoti dėl įvykusių nesklandumų kreiptis į PAGD, M.Kanapickas paaiškina – būtų vykdomas ir tarnybinis patikrinimas:
„Jei yra tokia situacija, galbūt tuomet reikėtų atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškinti, kas ir kaip, perklausyti pokalbį, nusistatyti skambinusį asmenį, nusistatyti darbuotoją, kuris tuo metu priėmė pagalbos pranešimą.
Reikėtų įvertinti visas faktines aplinkybes ir priimti sprendimą. Tokiais atvejais taikomos ir drausminės atsakomybės. Bet pasikartosiu – taip negali ir neturi būti“.