Vogti galima, bet tik su saiku. Tokia taktika bent iki šiol puikiai pasiteisindavo serijiniam ilgapirščiui, išvengdavusiam baudžiamosios atsakomybės. Bet priešnuodžių ieško ir teisėjai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2023 m. birželio 21 d. išnagrinėjo bylą, kurioje Darius Vitkauskas išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 70 kartų iš skirtingų parduotuvių pagrobė ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – įvairių prekių, šiais veiksmais padarė parduotuvėms turtinę žalą.
Kiekvienos vagystės atveju pagrobto turto vertė nesiekė baudžiamajame įstatyme nustatytos turto vertės ribos, nuo kurios už vagystę taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Išteisindami D.Vitkauską, žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad vagystės buvo daromos pakankamai ilgą laiko tarpą ir iš skirtingų parduotuvių, esančių skirtingose vietose, pagrobto turto vertė taip pat buvo skirtinga, todėl nėra pagrindo teigti, kad atskiras vagystes iš parduotuvių siejo bendras išteisintojo sumanymas ir tyčia.
Be to, už dalį pirmiau nurodytų vagysčių D.Vitkauskas jau buvo nubaustas administracine tvarka, todėl baudžiamoji atsakomybė už tas pačias veikas reikštų draudimo du kartus bausti už tą pačią veiką principo pažeidimą.
Išnagrinėjusi bylą pagal prokuroro kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo pažeidimų panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, plenarinė sesija pasisakė dėl tęstinės nusikalstamos veikos sampratos BK 178 straipsnio taikymo kontekste.
Nutartyje padaryta teismų praktikos formavimuisi reikšminga išvada, kad jeigu kaltininkas sąmoningai atskirais veiksmais vagia mažos vertės turtą, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, ir tai darydamas turi išankstinį bendrą sumanymą tokius savo veiksmus toliau tęsti, yra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnyje, o ne daug atskirų administracinių nusižengimų.
Plenarinei sesijai nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nuspręsta tenkinti prokuroro kasacinį skundą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas įpareigotas atsižvelgti į plenarinės sesijos pateiktą išaiškinimą dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir iš naujo įvertinti surinktus įrodymus, o esant būtinybei – surinkti naujus, taip pat nuspręsti, ar D.Vitkausko padarytos veikos, už kurias jam nebuvo paskirtos administracinės nuobaudos, sudaro nusikalstamą veiką.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
