Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį 30 m. šiauliečiui Vildžiui Slabovui, kuris tyčia sukėlė 19-a eismo įvykių, sugadino automobilius ir neteisėtai gavo draudimo išmokas iš draudimo bendrovių.
Už sukčiavimą ir turto sugadinimą teismas kaltinamajam skyrė 2 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22-os iki 6-os val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 200 valandų.
Per beveik dvejų metų laikotarpį kaltinamasis įgijo 10 automobilių „Opel Vectra“ ir 1 „Saab“, su kuriais inscenizavo eismo įvykius, minėti „Opel“ automobiliai buvo įgyjami panašių metų, spalvos bei komplektacijos.
Teismas kaltinamajam V.Slabovui trejus metus uždraudė vairuoti kelių transporto priemones. Šešioms draudimo bendrovėms kaltinamasis turės sumokėti 20 458 eurus, šešiems nukentėjusiesiems – 1 955 eurus. Dėl šešių eismo įvykių šiaulietis išteisintas.
Mokėjo susidurti, kad liktų „nekaltas“
„Kaltinamojo vairuojamų automobilių susidūrimai įvyko ne dėl neatsargumo, nukentėjusiesiems ir liudytojams pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet sąmoningai kaltinamajam siekiant realizuoti savo sumanymus neteisėtai gauti draudimo išmokas iš draudimo bendrovių“, – Šiaulių apylinkės teismo pranešime cituojamas baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius.
Anot teisėjo, kaltinamasis, turėdamas tikslą neteisėtai gauti draudimo išmokas, suprasdamas, kad pagal Kelių eismo taisykles kitų automobilių vairuotojai bus laikomi pažeidę minėtų taisyklių reikalavimus ir turėdamas realią galimybę eismo įvykių išvengti, tyčia to nepadarė. Dėl minėtų priežasčių kilo eismo įvykiai, buvo apgadinti automobiliai. Kaltinamasis kreipėsi į draudimo bendroves ir jam buvo išmokėtos atitinkamos draudimo išmokos.
V.Slabovas teisme kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad jis jokių eismo įvykių tyčia nepadarė, visuose eismo įvykiuose jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, dėl ko kreipėsi į draudimo bendroves ir gavo draudimo išmokas.
Kaltinamojo V.Slabovo teiginius, kad visais atvejais dėl kilusių eismo įvykių jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, kad jis neturėjo jokios galimybės eismo įvykių išvengti, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą ir turto sugadinimą.
Teismas konstatavo, kad minėti kaltinamojo V.Slabovo parodymai yra paneigti ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bet ir baudžiamojoje byloje esančiais ir per teismo posėdį ištirtais įrodymais.
Gerai apgalvotas planas
Kaltinamasis V.Slabovas per beveik dvejų metų laikotarpį (nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. pabaigos) sukėlė 19 eismo įvykių, kuriuose buvo apgadinti tiek jam, tiek kitiems asmenims priklausantys automobiliai. Eismo įvykiai buvo padaryti skirtingomis transporto priemonėmis, kurios būdavo įsigyjamos prieš eismo įvykį, po to išregistruojamos arba utilizuojamos.
Po eismo įvykių transporto priemonės nebuvo remontuojamos nei draudimo bendrovės, nei paties kaltinamojo, o pateikiamas prašymas draudimo bendrovėms pervesti į sąskaitą draudimo išmoką.
Minėti veiksmai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykiai būdavo sukeliami tyčia, kiekvienu atveju turint išankstinį ir gerai apgalvotą planą neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių, pasakojama Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Nijolės Damulės antradienį paviešintame pranešime.
„Kaltieji“ dvejodavo, bet nesiginčijo
Apklausti kai kurie nukentėjusieji ir liudytojai paaiškino, kad eismo įvykių aplinkybės jiems kėlė įtarimų, tačiau suvokdami, kad yra laikomi pažeidę nustatytus reikalavimus, kad įrodymų neturi, dėl eismo įvykių aplinkybių nesiginčijo, dėl ko padaryti pažeidimai nebuvo išsamiai tiriami.
Tik tada, kai draudimo bendrovei kilo įtarimų dėl galimo sukčiavimo siekiant neteisėtai gauti draudimo išmokas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatyta, kad eismo įvykiai, dėl kurių V.Slabovas kreipėsi į draudimo bendroves kaip nukentėjusysis, iš tikrųjų įvyko dėl paties V.Slabovo kaltės šiam turint objektyvią galimybę jų išvengti.
V.Slabovas inscenizuodavo eismo įvykius tose pačiose vietose ir tais pačiais būdais.
Kad eismo įvykiai galėjo būti inscenizuojami, pasinaudojant tam tikru nukentėjusiųjų ir liudytojų neatidumu, atliekamu manevru, rodo ir ypač didelis tokių įvykių skaičius. Be to, panašus ir eismo įvykių braižas – beveik visi įvykiai įvyko dviem būdais: arba nesilaikant dešinės rankos taisyklės, arba susiduriant su greta važiuojančiu automobiliu, kuris šiek tiek išvažiuodavo iš savo važiavimo juostos ar rikiuodavosi į kitą eismo juostą.
Kaltinamasis V.Slabovas inscenizuodavo eismo įvykius tose pačiose vietose ir būdais – daugiausia eismo įvykių įvyko Šiauliuose ir Panevėžyje prie tų pačių prekybos centrų.
Išmokos – net už tas pačias detales
V.Slabovas įgydavo senus ir nebrangius automobilius, kuriuos drausdavo 1 mėnesio laikotarpiui arba kiek ilgesniam laikotarpiui, be to, jų netaisydavo, o tik gavęs draudimo išmokas vėl inscenizuodavo eismo įvykius, detalių nekeisdavo ir draudimo bendrovėms apie ankstesnius eismo įvykius nepranešdavo bei gaudavo pakartotines draudimo išmokas už tas pačias detales.
Per beveik dvejų metų laikotarpį kaltinamasis V.Slabovas įgijo 10 automobilių „Opel Vectra“ ir 1 automobilį „Saab“, su kuriais inscenizavo eismo įvykius, minėti „Opel Vectra“ automobiliai buvo įgyjami panašių metų, spalvos bei komplektacijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
