2016 metais pradėtoje nagrinėti byloje kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, grasinimo nužudyti pateikti vienuolikai asmenų.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje buvusi teisėja Neringa Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L.Stankūnaitė su dukra, jos buvusi advokatė Loreta Kraujutaitienė, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Kaltinimai pateikti A.Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.
Anksčiau dėl bausmių kaltinamiesiems pasisakiusi prokurorė prašė sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad daugumą nusikaltimų jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.
A.Skučienę ji prašė nubausti ketverių metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu trejiems metams.
Laisvės atėmimo su atidėjimu bausmes taip pat prašyta skirti R.Baltuškienei, G.Banaičiui, A.Lobovui ir R.Ščiglinskui.
G.Aiduką, T.Borovec, V.Banaitienę ir D.Kaminską prokurorė prašė nubausti laisvės apribojimu, o R. S. Rinkevičiaus atžvilgiu bylą nutraukti dėl senaties.
V.Keršio atžvilgiu viename epizode bylą taip pat prašoma nutraukti dėl senaties, o dėl kitų veikų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, aktyviai prisidėjusį prie nusikalstamų veikų atskleidimo.
Visi kaltinamieji išskyrus pilnai savo kaltę pripažinusį V.Keršį savo kaltę byloje neigė arba teigė nesuprantantys, kuo yra kaltinami, BNS sakė V.Jončas.
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, jos byla išskirta.
Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.
2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A.Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.