Paramotoristai iš oro žvalgė Šiaulių rajono prieigose esančio Dainos, Verduliukų kaimus, laukymes už buvusios „Nuklono“ gamyklos, Šiaulių pakraštyje esantį Lieporių mikrorajoną ir už Gytarių mikrorajono besidriekiančias pievas.
Žvalgytuvės nebuvo sėkmingos įvairiomis prasmėmis. Pirmiausia dėl to, kad ieškomieji nerasti. Na, o antra nesėkmė – vienas parasparnis kildamas kliudė žemę sparnu ir jis sulūžo.
„Saulės skrydžio“ klubo nariai policijos pareigūnams talkina ir padeda ieškoti dingusių be žinios asmenų jau ne pirmą kartą. 2010-ųjų metų rudenį jie surado iš namų išėjusio ir negrįžusio 51-nerių metų vyro kūną.
Šiauliuose, Radviliškio g., gyvenantis vyras 2010 metų rugsėjo pabaigoje išėjo į darbą, tačiau vakare jo žmona grįžtančio nesulaukė. Vėliau paaiškėjo, kad kaimynė pastebėjo, jog šiaulietis patraukė visai į priešingą pusę nei eidavo į darbą – link Zoknių oro uosto.
Žmona pareigūnams nurodė, kad jie abu vasarą mėgdavo palei Zoknių oro uostą besidriekiančiu keliuku keliauti prie Gudelių ežero ir ten leisti laiką. Tad ir buvo nutarta vyro ieškoti toje pusėje.
Pareigūnai dingusiojo ne kartą su šunimi ieškojo artimųjų nurodytoje teritorijoje, tačiau bergždžiai, nes teritorija aplink Zoknių oro uostą ir už jos – didžiulė. Siekiant ją visą nuodugniai išžvalgyti, buvo nutarta į pagalbą pasitelkti parasparnius.
Lapkričio 27-ąją dvi su puse valandos jie pasikeisdami žvalgė teritoriją iš viršaus. Pagaliau pasigirdo jauniausio piloto balsą: „Matau gulintį žmogų“. 22 metų pilotas ratais sklendė apie savo radinį tol, kol kriminalistai automobiliu jį pasiekė. Apleistame karjere, tarp krūmų, jie rado irimo stadijos vyro lavoną.
Nors šiais metais paramotoristų pastangos nebuvo tokios sėkmingos, tačiau policijos pareigūnai už geranoriškumą ir pilietiškumą dėkingi parasparnių pilotams, kurie, šaltu oru kantriai ir ištvermingai sklandydami, siekė išvaduoti dingusiųjų artimuosius iš nežinios.
Policijos pareigūnai jų paiešką vykdo toliau ir dar kartą kreipiasi į gyventojus bei prašo atsiliepti tuos, kas yra pastebėję kur nors klaidžiojančius šiuos du žmones ar žino jų buvimo vietą.
Andrejus Sajenkovas, gimęs 1967 m., iš namų, esančių Šiauliuose, Statybininkų g., išėjo praėjusių metų gruodžio 28 d. ir dingo be žinios.
Praėjus kelioms valandoms po išėjimo jis vaizdo kamerų buvo užfiksuotas perkantis cigaretes LUKOIL degalinėje, esančioje Tilžės g., ties išvažiavimu iš Šiaulių Kelmės kryptimi. Jo požymiai: apie 174 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais trumpai kirptais plaukais. Išskirtinis A. Sajenkovo veido bruožas – kreiva nosis. Jis vilkėjo juoda striuke su baltos spalvos gobtuvu, šviesiai rudu megztiniu, mūvėjo mėlynais džinsais, avėjo juodais žieminiais batais.
Stefanija Abromavičienė, gimusi 1930 m., iš namų, esančių Šiauliuose, Dainų g., išėjo praėjusių metų lapkričio 3 d. pas savo seserį, gyvenančią Lieporių mikrorajone.
Deja, pas ją taip ir nenuėjo. Paskutinė žinoma jos buvimo vieta – Gegužių ir Dariaus ir Girėno gatvių sankirta, kur ji praeivių klausinėjo, kur gyvena jo sesuo. S. Abromavičienės požymiai: apie 155 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, žilais plaukais, neturi priekinio danties.
