Tyrimas pradėtas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos neteisingos informacijos apie civilių žudymą.
Šiaulių prokuratūra informuoja, kad praėjusių metų gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities VPK buvo gautas „Lietuvos ryto“ žurnalisto pranešimas, kuriame nurodoma, kad vienoje socialinio tinklo paskyroje yra vaizduojama A.Ramanausko-Vanago nuotrauka su galimai šmeižiamojo pobūdžio informacija.
Pareigūnai, išnagrinėję šį žurnalisto pranešimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl minimų galimų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.
Šiaulių apylinkės prokuratūra, įvertinusi turimus duomenis, panaikino policijos sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pradėjo. Tyrimas pradėtas prokuroro reikalavimu, įvertinant tai, kad galima nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį („Mirusiojo atminimo paniekinimas“).
Už šią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.
Po Antrojo pasaulinio karo A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A.Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais nužudytas.
