Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose priimta nutartis, kuria teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 4 d. nutarimą dėl lūšių laikymo netinkamomis sąlygomis, neteisėtos prekybos lūšimis, žiauraus elgesio su gyvūnais ir saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo. Teismas Sigito Petraičio skundo netenkino, todėl asmuo pagal aplinkosaugininkų nutarimą turės sumokėti 625 eurų baudą ir konfiskuotos neteisėtai ir netinkamai laikytos lūšys.
„Laukiniai saugomi gyvūnai – lūšys – buvo laikomos neteisėtai. Gyvūnai buvo eksponuojami ir siūloma juos pirkti nesilaikant nustatytų reikalavimų, – sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė. – Lūšys buvo laikomos netinkamomis sąlygomis, todėl jomis turėjo būti pasirūpinta. Lūšys įrašytos į saugomų gyvūnų sąrašą, todėl minėtų gyvūnų apsaugai turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir rūpestis.“
Anot teisėjos S.Rozgaitės, Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, o asmens skundas netenkinamas.
Pagal aplinkosaugininkų nutarimą S.Petraičiui buvo skirta 625 eurų bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – laukinių gyvūnų (septynių lūšių) konfiskavimas.
S.Petraitis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už trijų administracinių nusižengimų padarymą: neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą, t.y. lūšys buvo laikomos neturint teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų; už prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą; už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą.
Teismo vertinimu, S.Petraičio kaltė dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo padarymo yra įrodyta. Viešas lūšių eksponavimas už atlygį ir siūlymas jas pirkti patenka į prekybos laukiniais gyvūnais apibrėžimą.
Asmuo nepranešinėjo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka.
Nors kaltinamasis ir teigė, kad jam išduotas leidimas suteikia teisę prekiauti lūšimis, tačiau tokiam veiksmui yra būtinas ir komercinio naudojimo sertifikatas, kokio asmuo neturėjo. Vyro teiginius, kad ne jis įdėjo skelbimą ir jis nevadovauja bendrovei, kuri skelbia apie lūšių eksponavimą už atlygį ir dėl to jis nėra atsakingas, teismas vertina tik kaip bandymą išvengti atsakomybės.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tik dvi lūšys turėjo tinkamus jų įgijimą patvirtinančius dokumentus, kitos laikomos lūšys tokių dokumentų neturėjo.
Asmuo nepranešinėjo Aplinkos apsaugos departamentui apie gyvūnų pagausėjimo (jauniklių atsivedimo) faktus, gyvūnų pagausėjimo faktai nebuvo įforminti nustatyta tvarka. Teismo įvertinta, kad S. P. nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl lūšių veisimo, jų registravimo, pas jį laikomos lūšys neturi jų gimimą nelaisvėje patvirtinančių dokumentų.
S.Petraičio kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir gyvūnų kankinimo taip pat yra įrodyta. Pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo aktą nebuvo laikomasi gyvūnų laikymo teisės aktų: nebuvo užtikrinti reikalavimai dėl voljerų dydžių, elektros užtvaro.
S.Petraitis tvirtino, kad lūšis augina jau daugiau nei 10 metų ir visada viskas buvę gerai – tikrino kasmet ir nebuvo pažeidimų.
Aštuonios lūšys buvo laikomos po keturias dviejuose voljeruose, kurių plotas tik 1,5 m2. 2020 m. lapkričio 7 d. apžiūros akte buvo konstatuota, kad visos lūšys yra laikomos voljere bendrai, patelės nebuvo atskirtos nuo patinų, nors gyvūnų veisimas jau yra draudžiamas. Per teismo posėdį S.Petraitis teigė, kad lūšis jis vakcinuodavo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesirūpino gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinų gyvenimo sąlygų, kad lūšys galėtų pakankamai judėti. Tai yra žiaurus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimas, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Teismas pažymi, kad net ir po patikrinimo S.Petraitis nepagerino gyvūnų laikymo sąlygų, nors nuo patikrinimo iki protokolo surašymo buvo keturių mėnesių laikotarpis. Protokolo surašymo metu viena lūšis buvo akivaizdžiai serganti, jai nebuvo teikiama veterinarinė pagalba.
S.Petraitis tvirtino, kad lūšis augina jau daugiau nei 10 metų ir visada viskas buvę gerai – tikrino kasmet ir nebuvo pažeidimų. Administacinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas akcentavo, kad gyvūnų konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežtas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pas S.Petraitį buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimai neteisėtos prekybos lūšimis, saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymo reikalavimų laikymosi. Patikrinimai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d., papildoma apžiūra atlikta 2020 m. lapkričio 7 d., per kurią buvo nuskaitytas gyvūnų – lūšių, ženklinimas, gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės.
Neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galimai neteisėtai laikomų ir / ar parduodamų laukinių gyvūnų. 2020 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte nurodytos visos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti voljerų, kuriuose buvo laikomos lūšys, išmatavimai; nurodyti padaryti pažeidimai, išdėstyti teisės aktai, kurių reikalavimai yra pažeisti.
Nors kaltinamasis ir nesutinka, kad yra padaręs administracinius nusižengimus, teismo posėdyje teigė, jog pas jį anksčiau nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, lūšys buvo laikomos tinkamomis sąlygomis, buvo teikiamos ataskaitos apie laikomas lūšis, tačiau, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina S.Petraičio kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
