Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su prokurorais, baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu ir turto pasisavinimu įtariamas 50-metis vienos Šiaulių uždarosios akcinės bendrovės direktorius.
Automobiliais prekiaujančios bendrovės veikla įtarimų sukėlė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tikrinusiai jos 2018-2019 metų pajamų deklaracijas. Apie įtarimus dėl galimo mokesčių slėpimo buvo pranešta Šiaulių apskrities policijos pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Jo metu buvo apklausti 69 iš bendrovės automobilius įsigiję asmenys. 22-jų pirkėjų pateikta informacija bylojo, kad už įsigytus automobilius jie sumokėjo didesnes pinigų sumas, nei nurodyta automobilių pirkimo-pardavimo dokumentuose.
Vienais atvejais sumos skyrėsi šimtais, kitais atvejais – ir tūkstančiais eurų. Direktorius su pirkėjais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tačiau išduoti pinigų priėmimo kvitų pirkėjams buvo nesivarginama.
Pirkėjams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse, kasos pajamų orderiuose ir pinigų priėmimo kvituose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduotų transporto priemonių kainas ir tokie suklastoti dokumentai pateko į buhalterinę apskaitą.
Įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, direktorius įtariama, nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. nuslėpė dalį pajamų ir pasisavino didelės vertės bendrovei priklausantį turtą – 26 250 eurų. Dėl to buvo išvengta apie puspenkto tūkstančio eurų mokesčių.
Vieni transporto priemonių pirkėjai teigia realiai mokamos ir dokumentuose įrašytos pinigų sumos skirtumo nepastebėję, kiti aiškina, kad tam neteikė reikšmės, dar kiti tvirtina, jog jiems buvo paaiškinta kad tai daroma, siekiant sumažinti mokesčius valstybei.
Taigi pirkėjai, sutikdami savo parašu automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose patvirtinti mažesnę kainą nei realiai mokėjo, tokiais neteisėtais veiksmais prisideda prie mokesčių nesumokėjimo valstybei.
Vyrui taip pat pareikšti kaltinimai dėl kitu būdu pasisavintų pinigų. Atleidus vieną darbuotoją iš įmonės ir pastarajam toliau naudojantis įmonei priklausančiu mobiliuoju, už paslaugas apmokėdavo pati įmonė. Buvęs darbuotojas geranoriškai atiduodavo pinigus už mobiliojo ryšio paslaugas vadovui, tačiau kaltinamasis šių pinigų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir juos pasiimdavo.
Baudžiamasis kodeksas už šiauliečiui inkriminuojamus nusikaltimus numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki 10 metų.
