Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai. Ši byla išnagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose.
Bylos duomenimis, gydytojams tarpininkaujant, už kyšius pacientams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) skyriuje buvo nustatomi darbingumo lygiai.
Teisiamųjų suole – bendrosios praktikos gydytoja Aldutė Žebrauskienė, ji kaltinama papirkimu, prekyba poveikiu, kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir padėjimu sukčiauti.
Dėl kyšininkavimo, sukurstymo suklastoti dokumentus ir sukčiavimo teisiama ir buvusi NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja Jurga Staponkienė, ji kaltinama tuo, kad iš gydytojos A.Žebrauskienės priėmė kyšius už tai, kad gydytojos pažįstamiems asmenims būtų nustatytas palankus darbingumo lygis.
Buvo klastojami dokumentai – asmens sveikatos istorijoje įrašius melagingas ligų diagnozes, jų pagrindu buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai, juos pateikę VSDFV Šiaulių skyriui pacientai už nedarbingumo laikotarpius nepagrįstai gaudavo ligos išmokas. Bylos duomenimis, viena iš tokių pacientų buvo ir NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus vedėja J.Staponkienė.
Iš pacientų kyšiai būdavo imami ir už įvairių medicininių paslaugų suteikimą, tarp kurių – apžiūros, medicininės konsultacijos, vaistų receptų išrašymas.
Dalis gydytojos papirkimu kaltintų pacientų savo kaltę pripažino. Maždaug prieš porą metų Šiaulių apylinkės teismas juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą ir skyrė jiems baudžiamojo poveikio priemones. Teismo sprendimu jie turės sumokėti įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė yra įrodyta liudytojų, pačių kaltinamųjų parodymais, kita byloje esančia medžiaga.
Teismas A.Žebrauskienę pripažino kalta dėl prekybos poveikiu, papirkimo, dokumentų klastojimo, padėjimo sukčiauti, kyšininkavimo ir paskyrė 218 MGL (8209 eurų) dydžio baudą, teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti 225 eurai.
J.Staponkienė pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, dėl kito asmens sukurstymo suklastoti ir panaudoti dokumentus, sukčiavimo, jai paskirta 186 MGL (7004 eurų) dydžio bauda, teismo sprendimu iš nuteistosios konfiskuoti 600 eurų. Jai teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 2 metus.
Kartu teisti 5 pacientai, Šiaulių miesto ir rajono gyventojai: L.L., gimusi 1978 metais, G.M., gimusi 1954 metais., V.K., gimusi 1971 metais, T.P., gimęs 1985 metais, ir 1945 metais gimęs P.S..
Kiekvienas iš jų kaltinami skirtingais nusikaltimais, tarp kurių – tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas, bendrininkavimas padedant sukčiauti, kyšininkavimas.
Kaltinamieji, išskyrus L.L., teisiami pirmą kartą, o kaltinamojo P.S. baudžiamoji byla perduota dėl priverčiamųjų medicinos priemonių už pavojingos visuomenei veikos padarymą skyrimo.
L.L. pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu, jai skirta 98 MGL (3690 eurų) dydžio bauda. G.M. teismas pripažino kalta dėl papirkimo ir skyrė 118 MGL dydžio (4443 eurų) baudą. V.K. už nusikalstamos veikos (papirkimo) padarymą teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai baudžiamoji byla nutraukta. T.P. pripažintas kaltu dėl papirkimo, kito asmens sukurstymo suklastoti ir panaudoti dokumentą ir skyrė jam 70 MGL (2636 eurų) dydžio baudą. P.P. bylą dėl pavojingos visuomenei veikos padarymą nutraukė ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam netaikė.
Iš nuteistųjų A.Žebrauskienės ir J.Staponkienės solidariai teismas priteisė 126 eurus Socialiniam draudimo fondui ir 167 eurus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
