Šiauliuose negyvo rasto kūdikio motina – įtariamoji jo žudikė

Pradžioje įtarimai niekam nebuvo pareikšti. Jauna moteris tuo metu buvo Skubios pagalbos skyriuje, jai atlikti tyrimai, užtikrinta, kad pacientės būklė išliktų stabili.

Šiaulių apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Gelžinytė sausio 19 d. pranešė, kad žuvusio kūdikio motinai jau yra pareikšti įtarimai. Kada tiksliai šis procesinis veiksmas buvo atliktas, nepatikslinama.

Kaip jau skelbta, Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriuje dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo kodekso (BK) 129-ojo straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Minimo BK straipsnio formuluotė apibrėžia atsakomybę už sunkų nusikaltimą – gyvybės atėmimą bejėgiam mažyliui. Tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, rašoma kodekse.

Pastaruoju metu buvo atliekami visi būtini ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, siekiant išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes, tačiau itin smulkiai šio nutikimo aplinkybių teisėsauga visuomenei neatskleidė.

Savo ruožtu medikai žiniasklaidai taip pat nebuvo atskleidę, dėl kokių konkrečiai sužalojimų nukentėjusiajai (tuo metu dar nebuvusiai įtariamąja) buvo prireikė gydymo bei priežiūros.

Kaip žinoma, ką tik pasibaigusių 2022 metų pabaigoje didelį visuomenės atgarsį sukėlė kita su mažu vaiku susijusi istorija, kuomet ligoninėje dėl rimtų sumušimų atsidūrė dvimetė. Viena iš dvynių mergaičių patyrė smurtą artimoje aplinkoje per Kūčių vakarą Raseiniuose, o vėliau teismas leido suimti du įtariamuosius: mažylės motiną ir pastarosios draugą.

Šuo metu tiksli kūdikio mirties priežastis, Šiaulių apygardos prokuratūros atstovės žiniomis, dar nėra nustatyta – teismo medicinos ekspertai šią vieną svarbiausių bylos aplinkybių dar aiškinasi ir ateityje turėtų pateikti konkrečią išvadą.

15min Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriuje ketvirtadienio popietę pasidomėjo, ar įtariamajai yra skirta kokia nors kardomoji priemonė.

Tais atvejais, kai užtenka asmens dokumento paėmimo ar rašytinio pasižadėjimo neišvykti, atitinkamą sprendimą priima bylą kuruojantis prokuroras. Jei, pareigūnų vertinimu, įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo teisėsaugos, trukdyti tyrėjams ar net daryti naujus nusikaltimus – gali būti kreipiamasi į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo.

Koks modelis pasirinktas šiuo atveju, visuomenė bent kol kas neinformuojama. „Apie tai informacijos dabar neteikiame“, – teigė R.Gelžinytė.