Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra, informuoja FNTT.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau bankrutavusią degalų prekybos įmonę valdęs asmuo 2017 metais surezgė planą, kaip pasipelnyti. Būdamas įmonės direktoriumi jis su Latvijos piliečiu susitarė dėl fiktyvaus sandorio, neva latvis suras ir į Lietuvą atgabens tris prabangius automobilius už 240 tūkst. eurų.
FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad apie fiktyvų sandorį žinojęs Latvijos pilietis galimai sutartį pasirašė už simbolinį mokestį ir nė neketino vykdyti sutarties įsipareigojimų. Nors šis sandoris buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau latviui pinigai išmokėti nebuvo, mat direktorius, turėdamas teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, šią sumą pasisavino.
Tokią pat veiklos schemą įmonės vadovas pritaikė ir kitoje įstaigoje – motociklų sporto klube, kurioje ėjo faktinio vadovo pareigas. 2017 metų pabaigoje vėl buvo sudaryta tikrovės neatitinkanti sutartis dėl transporto priemonių įsigijimo su tuo pačiu Latvijos piliečiu, tik šį kartą gerokai didesnei sumai – 614 tūkst. eurų, kurie taip pat buvo pasisavinti. Turimais duomenimis, iš viso vadovas pasisavino per 850 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į motociklų sporto klubo, kurio vadovas buvo kaltinamojo tėvas, apskaitą nuo 2015 m. buvo įtraukta ir daugiau fiktyvių sandorių.
Į įmonės buhalteriją buvo įrašyti duomenys apie neva iš Latvijos įmonių įsigytus 54 įvairių modelių, tokių kaip „Yamaha“, „Honda“, „Kawasaki“, „Suzuki“, motociklus, kurių nurodyta vertė – per 352 tūkst. eurų. Pareigūnai išsiaiškino, kad visos įsigijimo sąskaitos ir kvitai buvo suklastoti, pasirašyti paties kaltinamojo, o VIN kodai įrašyti vienodi arba neatitinkantys tikrovės.
Taip pat neva buvo įsigyta dviračių, jų detalių ir įrangos už daugiau nei 121 tūkst. eurų, nepagrįstai įtraukti į apskaitą kuro nurašymo aktai, kurių suma siekė per 11 tūkst. eurų, per 23 tūkst. eurų siekusi parama, pervesta į klubo sąskaitą.
Nustatyta, kad 2015–2017 metais ne pagal paskirtį panaudota per 1,1 mln. eurų klubui skirtos paramos lėšų. Dėl klubo ir jo vardu veikusių asmenų nusikalstamų veikų valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala, siekianti beveik 170 tūkst. eurų.
Kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti ir sporto klubo prezidentui – kaltinamojo tėvui. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 665 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Jai surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui. Šioje byloje beveik 167 tūkst. eurų ieškinį pateikė Šiaulių apskrities VMI.
Didelės vertės svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas iki dešimties metų nelaisvės. Už dokumentų klastojimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už aplaidų apskaitos tvarkymą – dveji metai nelaisvės.
