Šiaulių apygardos teismas informuoja apie baudžiamąją byla, kuri visuomenėje sukėlė didelį atgarsį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 metų gruodį, kai Lietuvos specialiosios tarnybos surinko informaciją, kad dabar jau buvęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkas, kapitonas Sergejus Pušinas yra užverbuotas Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios pavedimu renka ir perduoda minėtą tarnybą dominančią informaciją.
Bylos duomenimis, S.Pušinas šnipinėti svetimai šaliai buvo užverbuotas 2012 metais. Atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos teisėtvarkos institucijų, specialiųjų tarnybų operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti teismo.
S.Moisejenka yra baigęs karo medicinos fakultetą, įgijo karo chirurgo specialybę.
Tarnybą baigė būdamas pulkininku, yra Rusijos gynybos ministerijos pensininkas. Į Lietuvą atvyko 1978 m., dirbo Šiaulių karo ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi, 1989–1990 metais buvo paskirtas Šiaulių karo ligoninės medicinos dalies vyresniuoju specialistu. S.Moisejenka anksčiau turėjo ir Lietuvos pilietybę, tačiau ji buvo panaikinta paaiškėjus, kad vyras nuslėpė taip pat esąs Rusijos pilietis.
Rusijos pilietis S.Moisejenka šiaulietį S.Pušiną pažinojo nuo vaikystės.
Rusijos pilietis S.Moisejenka šiaulietį S.Pušiną pažinojo nuo vaikystės, nes artimai bendravo su pastarojo seneliu, pas kurį šiaulietis leisdavo vasaras.
Bylos duomenimis, jie bendraudavo ir medžioklėse, taip šiaulietis buvo užverbuotas. S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pušiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias tokią informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti.
Nustatyta, kad S.Moisejenka taip pat yra perdavęs šiauliečiui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bylos duomenimis, pinigų techninėms priemonėms įsigyti.
Bylos duomenimis, Rusijos pilietis už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 300 iki 1000 eurų. Tokių susitikimų būta ne mažiau nei septyni. Šnipų susitikimai vyko Lietuvoje, per juos buvo laikomasi konspiracijos, buvo slepiamos būsimų susitikimų data, laikas ir vieta.
Bylos duomenimis, S.Pušinas surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.
Rusijos pilietis už surinktą ir perduotą informaciją S.Pušinui mokėjo nuo 300 iki 1000 eurų.
Rusijos žvalgybai buvo perduotos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Informaciją S.Pušinas rinko savo tarnybos vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašęs į įvairias laikmenas.
Per ikiteisminį tyrimą atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat buvo rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys, rankinės granatos su sprogdikliais, didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kelios dešimtys vienetų įvairaus kalibro šaudmenų. Didžioji jų dalis rasti pas A.Kazlauską, kita – pas S.Moisejenką. Abu vyrai buvo pažįstami.
S.Moisejenka savo kaltę dėl šnipinėjimo kategoriškai paneigė, dėl šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų kaltu prisipažino iš dalies. A.Kazlauskas savo kaltės neneigė. S.Pušinas kaltu prisipažino visiškai.
Teismas konstatavo, kad kaltinamieji S.Pušinas ir A.Kazlauskas nuo sulaikymo pradžios pradėjo aktyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, išsamiai paaiškino, kada ir kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, padėjo greitai ir išsamiai išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir dalyvavusius asmenis, jų vaidmenį, todėl tai teismas pripažino kaip jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Už padarytus nusikaltimus S.Moisejenka pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 10 metų ir 6 mėnesius, S.Pušinas – 5 metus.
S.Moisejenkos ir S.Pušino padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie itin sunkių, keliančių pavojų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
Teismas taip pat konstatavo, kad padarytas nusikaltimas yra įrodytas ne tik kaltinamųjų, liudytojų duotais parodymai, bet ir operatyvine, kita bylos medžiaga.
Už padarytus nusikaltimus S.Moisejenka pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti 10 metų ir 6 mėnesius, S.Pušinas – 5 metus. Vyrai bausmes turės atlikti pataisos namuose. A.Kazlauskas nuteistas kalėti 2 metus ir 8 mėnesius, bausmės vykdymas jam atidėtas 2 metams.
Jam paskirta baudžiamojo poveikio pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo sprendimu konfiskuoti S.Moisejenkai priklausantys garažas, automobilis, per kratas iš S.Pušino paimti kompiuteris, įkroviklis.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui.
