Kaltinimai dėl neteisėtai pasisavintų motinystės pašalpų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pareikšti 29-erių aukštąjį išsilavinimą turinčiai klaipėdietei I.M.
Ikiteisminį tyrimą byloje atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai nustatė, jog I.M. žinodama, kad laukiasi, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, 2008-aisiais fiktyviai įsidarbino savo vyro individualioje įmonėje direktorės-finansininkės pareigose.
Siekdama gauti minėtas pašalpas, „Sodros” Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šioje įmonėje jai priskaičiuotą darbo užmokestį. Tuo pagrindu nuo 2009-ųjų vasario iki 2011-ųjų sausio „Sodra“ moteriai iš viso išmokėjo per 62 tūkst. Lt motinystės pašalpų. Be to, nustatyta, kad imituodama atsiskaitymus už neva fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, kaltinamoji suklastojo kasos pajamų orderius.
„Atlikus įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad kaltinamosios vyro individuali įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė, pinigų iš ūkinės komercinės veiklos negavo, o finansininke įdarbintai žmonai darbo užmokestis buvo fiktyviai mokamas iš įmonės savininko, t.y. jos vyro bei jos pačios į kasą ir banką įneštų pinigų ”, – sukčiavimo modelį paaiškino kaltinamąjį aktą byloje surašiusi bei valstybinį kaltinimą teisme palaikysianti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros IV-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė Dalia Mackevičienė.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė 62 tūkst. 265 Lt civilinį ieškinį. Kaltinamajai laikinai apribotos nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo turto bei asmenines sąskaitas bankuose.
Už sukčiavimą įstatymas numato maksimalią laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.