Šiemet daugiausiai – net 308 – gaisrų kilo pievose ir ražienose, kur sudegęs plotas sudaro 48 hektarus. Dar 6 gaisrai kilo miškuose, jų metu išdegė 0,5 hektaro miško paklotės. Šie gaisrai taip pat kilo nuo uždegtų pievų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos primena, kad žolės deginimas kelia daug nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai.
Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.
Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 300 eurų, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.