Dėl šio priežasties šiemet ugnyje žuvo 32 gyventojai. Tai sudaro net 45 proc. mirčių gaisruose, penktadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Vilniuje, senelių namuose Balžio gatvėje, per gaisrą ketvirtadienį žuvo du žmonės, viena iš gaisro galimų priežasčių – neatsargus žuvusių gyventojų rūkymas.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, net 86 proc. žuvusiųjų gaisruose buvo apibūdinami kaip nuolatos girtaujantys arba rūkantys.
„Kad pagrindinė mirčių gaisruose priežastis yra žmonių neatsakingumas, rodo ir tas faktas, kad iš 72 atvejų, kai gaisruose žuvo žmonės, tik keturiuose būstuose buvo įrengti dūmų detektoriai, – sako A. Gudžiauskas. – Deja, neturime duomenų, ar jie buvo tvarkingi ir veikė. Šiuo metu šalyje tvarkingus ir veikiančius autonominius dūmų detektorius savo namuose turi tik 59 proc. šalies gyventojų. Todėl prašome gyventojų juos įsigyti ir įsirengti ne tik savo namuose, bet ir nupirkti juos vienišiems, negalintiems savimi pasirūpinti ar vyresnio amžiaus artimiesiems ir kaimynams.“
Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis yra 62,8 m.
„Didžiausios rizikos amžiaus grupė yra nuo 60 iki 70 metų. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonių, žuvusių gaisruose, daugėja. Dažniausiai tai turintys žalingų įpročių gyventojai. Šiemet buvo tik keletas atvejų, kai įvyko nelaimė ir gaisre žuvo neturintys žalingų įpročių, negalintys savimi pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos lanko artimieji ar socialiniai darbuotojai“, – tvirtina pareigūnas.
Atėjus šaltajam metų laikui gaisrų skaičius gyvenamuosiuose pastatuose išauga dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimų arba netinkamo jų eksploatavimo.
Pasak A. Gudžiausko, šeimininkai turėtų apžiūrėti šildymo įrenginius, ar nėra defektų, įtrūkimų, nesandarumų, išsivalyti ne tik kietojo kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Pastebėtus defektus ar gedimus būtina nedelsiant remontuoti.
Kūrenant krosnis, reikia nepamiršti, kad degių daiktų, malkų ir kitų medžiagas negalima laikyti arčiau kaip 1 m iki krosnies pakuros, grindys prieš pakurą turėtų būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles ar kitas nedegias medžiagas. Įkuriant krosnį negalima naudoti degių skysčių (pvz. benzino, dyzelinių degalų), nes staigus liepsnos pliūpsnis gali apdeginti.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į degių pastato konstrukcijų (stogo, perdangos, apdailos medžiagų) atstumą nuo dūmtraukio. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 cm.
Gaisrus sukelia ir ne vietoje išpilti pelenai, todėl juos pilti reikėtų į metalines dėžes, atokiau nuo pastatų. Lauke ant žemės juos išpilti galima ne arčiau kaip 15 m iki pastatų. Svarbu ir per anksti neuždaryti sklendės, nes patalpose gali pradėti kauptis smalkės.
Taip pat būtina pasitikrinti, ar namuose tvarkinga elektros instaliacija ir elektros prietaisai. Norint išvengti gaisro reikėtų visada naudoti elektros įrenginį taip, kaip numato gamintojas, nepalikti elektros įrenginių be priežiūros, naudoti tik techniškai tvarkingus elektros įrenginius. Pajutus specifinį aitrų kvapą iškart išjungti elektros įrenginį iš elektros tinklo. Nesujungti kelių elektros įrenginių į vieną buitinį elektros ilgintuvą.
Pastebėjus gaisrą elektros įrenginyje, jį būtina išjungti iš elektros tinklo ir bandyti užgesinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvu, nedegiu audeklu).
Jokiu būdu ant elektros prietaiso negalima pilti vandens, jeigu jis yra įjungtas į elektros tinklą.
