Vyrui buvo inkriminuoti 33 sukčiavimo įvairiose Šiaulių parduotuvėse atvejai. Organizuodamas fiktyvias išperkamosios nuomos sutartis, jis dviem lizingo bendrovėms padarė per 65 000 litų turtinės žalos.
Teisme M.Burlakovas pasakojo, kad 2006-ųjų sausį, jam baigus atlikti bausmę už sukčiavimą ir išėjus iš Alytaus pataisos namų, sutiktas vienas pažįstamas pasiūlė užsidirbti pinigų apgaudinėjant žmones. Už vieną suvedžiotą asmenį jam buvo pažadėti 400–500 litų. Pagrindinė jo užduotis buvo suvilioti žmogų greitu ir lengvu kelių dešimčių litų uždarbiu ir prikalbinti jį su asmens dokumentu nuvykti į parduotuvę. Čia, tam žmogui nieko neaiškinant, jo vardu būtų sudaroma išperkamosios nuomos sutartis, paimami vertingi daiktai, kuriuos M.Burlakovas turėtų perduoti savo bičiuliui.
Tokių lengvatikių M.Burlakovas ieškojo visur – prie parduotuvių, barų, klausinėdamas pažįstamų ir nepažįstamų žmonių. Ieškodavo pensininkų ir neįgalumo pažymėjimą turinčių gyventojų, įtikinėdamas, kad reikalinga jų pagalba, nes pensininkams ir neįgaliesiems parduotuvėje neva taikomos nuolaidos. Už šią paslaugą vienam atseikėdavo 30 litų, kitam – 80, kai kam ir šimtinė tekdavo. Žmonės naiviai tikėjo, kad jie reikalingi tik nuolaidoms gauti. Pasirašinėjo, visai neskaitydami, po kuo pasirašo. O jų visų parašai gulė po išperkamosios nuomos sutartimis, kuriomis įsipareigojama per sutartą laikotarpį už įsigytus daiktus periodiškai mokėti. Daiktai atitekdavo M.Burlakovui ir jo bendrui, šimtinė – į sukčių pinkles įviliotam lengvatikiui, o lizingo bendrovėms – tūkstantiniai nuostoliai, nes, gavę raginimus susimokėti įmokas, žmonės plūstelėjo į policiją su pareiškimais, kad jie lizingu nėra įsigiję jokių prekių.
Vaizdo ir garso, įvairi buitinė technika, mobilieji telefonai, kompiuteriai plaukte plaukė į rankas sukčiams, kurie šiuos daiktus pardavinėjo pigesnėmis negu parduotuvės kainomis. Ypač šis „verslas“ suklestėjo, kai M.Burlakovui pavyko į jį įtraukti ir įvairia technika Šiauliuose prekiaujančios parduotuvės „Techasas“ darbuotojus. Jiems šio šiauliečio nuolatiniai vizitai su vis naujais, kaip jis pats aiškindavo, „giminaičiais“, į jų parduotuvę pradėjo kelti įtarimą. Vienas pardavėjas klaustelėjo M.Burlakovo, kas čia vyksta. Vyras sulaukė labai tiesmukiško atsakymo: nieko blogo, jis tik imąs prekes, šių žmonių vardu sudarydamas lizingo sutartis. Ir esą anoks čia nusikaltimas. Dėl panašios veiklos jis jau buvo sulaikytas Radviliškyje, tačiau buvo išteisintas. Ir tuoj pat pašnibždomis pridūrė – gal ir jūs norite įsigyti šių daiktų už pusę kainos?
Pasiūlymas buvo netikėtas, bet labai jau viliojantis. Ir pardavėjas, padedamas N.Burlakovo bei jo surastų patiklių žmogelių, kurie padėjo parašus po išperkamosios nuomos sutartimis, už pusę prekės kainos sumos, kurią sumokėjo apsukriajam N.Burlakovui, įsigijo vaizdo kamerą, dulkių siurblį, mikrobangų krosnelę. Apie tokią galimybę pigiai apsipirkti jis pakuždėjo ir savo trims bendradarbiams, kurie taip pat neatsispyrė šiai pagundai. Taigi biznis klestėjo: pardavėjai ir pelną parduotuvei uždirbo, ir sau naujų daiktų pigiai prisipirko, N.Burlakovas irgi patenkino savo turtinius poreikius, tik lizingo bendrovės liko prie suskilusios geldos. Pradėjus aiškintis, kodėl tiek daug „Techaso“ parduotuvėje sutarčių sudaryta su nemokiais klientais, joms teko pagalbos kreiptis į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kuris truko net keletą metų. Teismas bylą išnagrinėjo tik šiemet. Baudžiamosios bylos „Techaso“ pardavėjams, kurie atlygino padarytą turtinę žalą lizingo bendrovėms, buvo nutrauktos, susitaikius su nukentėjusiuoju. M.Burlakovas, subendrinus jo bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nuo visuomenės izoliuotas šešeriems metams.
